Virusinė beprotybė. Tuo metu, kada mes norime aiškių valdžios veiksmų, kurie padėtų, kaip tik įmanoma, išvengti pasaulinės viruso COVID-19 pandemijos pasekmių, mūsų įvairių lygių valdžios žmonės siūlo sulošti kazino.

pixabay.com iliustracija

Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskelbė penkioms savaitėms uždarantis sostinės mokyklas, vaikų darželius, pramogų įstaigas, sporto klubus, universitetus, teatrus ir koncertų sales. Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis neslėpdamas nepasitenkinimo savivaldos „saviveikla” pranešė, kad tokių priemonių užteks ne penkioms, o tik dviems savaitėms. Laiko skirtumas tarp pranešimų – viso labo kelios valandos ketvirtadienį. Ponas Šimašius buvo pirmas, premjeras – pavymui.

Atrodytų, du valdžios personažai galėtų susėsti, atsigerti po puodelį arbatos (arba ne tik), sutartų dėl vieningų signalų ir paskelbtų juos žmonėms, kuriems valdžioje būdami tarnauja. Tačiau ne. Jie iš esmės siūlo mums laukti, kuris ožys bus priverstas pasitraukti nuo siauro tiltelio, ant kurio jiedu priešpriešom susitiko. Ar Vyriausybė po dviejų savaičių ryšis pratęsti savo paskelbtus ribojimus, ar Vilniaus savivaldybė – atvirkščiai – atšauks savo primygtines priemones jau po poros, o ne penkių savaičių. Pažaiskite, mieli žmogeliai, totalizatorių: du ar penki, porinis ar neporinis, raudona ar juoda, myli ar nemyli.

Iš tikrųjų tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl COVID-19 šešėlyje lietuviai ieško apsišaukėlių pranašų, kiti mano, kad viruso infekcija yra globalus išsigalvojimas ir spjauna į specialistų rekomendacijas keisti savo įprastą elgseną – saugoti jei ne kitus, tai bent save. O kodėl turėtų? Jeigu net vienas iš Prancūzijos sugrįžęs Seimo narys, raginamas laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijų saviizoliuotis 14 dienų, yra linkęs į jas tiesiog nusičiurkšti. Žiniasklaidai jis tvirtina „baimių paskui save nesinešiojantis“. Proto bokštas. Keleriais metais anksčiau anas seimūnas garsėjo polinkiu į draugystę su ugniniu vandeniu. O dabar dirba Lietuvai. Ko gero, kliaudamasis savo tikėjimu Dievu.

Tas pats sostinės meras, dabar pranešęs apie griežčiausius viešosios erdvės suvaržymus, prieš kelias dienas mėgavosi Kaziuko mugės Vilniuje šurmuliu. O mažiau kategorišką premjerą dėl COVID-19 grėsmės prezidentas paragino iš atostogų Ispanijoje grįžti anksčiau numatyto termino. Paragino, tačiau kažkas š. m. kovo 3 dieną jau šalies vadovą matė Kaune, „Žalgirio” arenoje tarp trylikos ar penkiolikos tūkstančių Eurolygos sirgalių, nes, pasak p. Nausėdos, jis nuo praktiškai nebeatmenamų laikų serga už Kauno „Žalgirį”.

Šioje vietoje populiarusis Kauno „Žalgirio” treneris Šarūnas Jasikevičius galbūt pasakytų, kad žmonių pasitikėjimą valdžia lemia smulkios, mažos detalės. Maži ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi viešųjų lyderių elgesio akcentai. O gi kuris iš čia išvardytų visuomenės lyderių parodė gerąją teisingo elgesio praktiką? Tataigis.

Gal SAM vadovas Aurelijus Veryga, pasiūlęs medikams į savo vaikų priežiūrą sugriežtintų ribojimų sąlygomis žvelgti „kūrybiškai”? Arba tada, kada jo vadovaujamos tarnybos nesugebėjo operatyviai išduoti leidimų alkoholio pramonės įmonėms gaminti bei papildyti sparčiai senkančio dezinfekcinio skysčio atsargas? Premjero patarėjo Skirmanto Malinausko atsistatydinimo istorija, žvelgiant tokiu kampu, neatrodo labai jau komiška.

Kaip tik tokioje aplinkoje randasi terpė suklestėti netikriems pranašams. Taip pat ir horoskopų žiniasklaidai kūrėjams. O kada šiems nutinka tokios nelaimės, kaip vienai jų – populiariame interneto portale besiskelbiančiai Palmirai, kuri š. m. kovo 11 d. tikino, kad dabar yra „palankus metas kelionėms beigi viešnagėms”, daliai žmonių griūva pasaulis. Iš esmės ir ilgam.