Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei. Tokią nuomonę turi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė Laima Česonienė. Įžūlus „Grigeo Klaipėda” elgesys pritrenkė ne tik klaipėdiečius, bet ir daugelį atsakingų institucijų specialistų.

Panašu, jog istorija dar nesibaigia. Prieš keletą dienų ši bendrovė pateikė dar kelis siurprizus. Tai ir paraiška taršos leidimui, ir techninio projekto pateikimas statybos leidimui gauti rekonstrukcijos darbams, ir įžūlus bei ciniškas raštas Seimo aplinkos komiteto nariams. Pasakyti, jog tai mus, visuomenininkus, liūdina reikštų nieko nepasakyti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nepilnas mėnuo, kai pietinė Klaipėda, Naujoji Smiltynės perkėla, Klaipėdos rajono Dumpių apylinkių gyvenvietės po daugelio metų atsikvėpė nuo nuotekų ir chemikalų kokteilio smarvės. Taršos leidimo paraiškai visuomenė pastabų prirašė. Liko viešai paskelbti atsakymą į raštą, kuriame rašoma, jog visuomenė spaudžia ir trikdo „Grigeo Klaipėda” veiklą. Na kiek gi galima dergti mūsų aplinką, kiek galima dergti valstybę???

„Techninio projekto derinimo trukdžiai, kurie gali atsirasti dėl derinime dalyvaujančių institucijų galimai patiriamo politinio ir visuomeninio spaudimo elgtis ne teisės aktų nustatyta tvarka, realiai (faktiškai) gali lemti Bendrovės ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą, kadanngi dabartiniai AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo techniniai pajėgumai valyti Bendrovės nuotekas, deja, bet yra riboti (nepakankami). Tai patvirtina faktas, kad nuo 2020 05 15 Bendrovė buvo priversta nutraukti savo gamybinę veiklą dėl to, kad AB „Klaipėdos vanduo“ atsisakė priimti Bendrovės nuotekas. Techninio projekto spartus nesuderinimas ir neįgyvendinimas neišvengiamai lems ir tolimesnius Bendrovės reikšmingus finansinius praradimus (nuostolius), neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį įmonės darbuotojams, kurių darbo vietos, labai tikėtina, nebūtų išsaugotos. Tokia situacija akivaizdžiai pažeistų ne tik Bendrovės interesus, tačiau ir viešąjį interesą, kuris apima poreikį apsaugoti Bendrovės vykdomą veiklą. <…> Bendrovėje šiuo metu dirba 167 darbuotojai. …“

Taip teigia įmonė, kuri eilę metų galimai pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Taip teigia įmonė, kuri viešoje erdvėje pasižadėjo atlyginti padarytą žalą gamtai.

Tačiau perskaičius techniniame projekte pateiktą informaciją, akis graužia šios bendrovės įžūlumas. Ši bendrovė projektuoja ir ketina statyti nuotekų tinklus niekieno vamzdynuose: „Dalis projektuojamų tinklų yra esamoje AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valyklos teritorijoje, kita dalis tinklų projektuojama esamame nenaudojamame nuotekų tinklų vamzdyne (tinklai neregistruoti, savininko nėra)“.

Gal yra daugiau norinčių niekieno statiniuose ką nors pastatyti, bet kaip ten su teisine baze? Jei niekieno tinklai valstybinėje žemėje, tai gal jie valstybei priklausyti turėtų? Jei taršos leidimo paraiškoje nurodyti tyrimai, jog „Grigeo Klaipėda“ nuotekų užterštumas maždaug 300 kartų viršija leistinas normas, didžiausia leistina koncentracija (DLK) 17-25 mg/l, tai jau techniniame projekto duomenimis užterštumas viršijamas tik apie 200 kartų. Kaip manote, kodėl?

Ogi galimai todėl, jog 14 km ilgio slėginė linija, nutiesta per miestą, tarnavo kaip nelegalus nuotekų valymo įrenginys. Šis įrenginys niekaip neaptartas, nereglamentuotas ir nekontroliuojams galiojančiame taršos leidime.

Maža to, pasirodo, yra ne vienas 14 km vamzdis iš Nemuno g. 2 bendrovės gamyklos į Dumpių valymo įrengimus, o jau du ir nebe 5 nuorintojai, o abiejuose po 5, vadinasi iš viso 10. Nesvarbu, kad antrasis traktuojamas kaip atsarginis. Matyt, toks atsarginis, kaip ir Dumpiuose vamzdis, apeinantis nuotekų biologinį valymo baseiną?

Kaip manote, kodėl iki to laiko, kol drąsios ir kibios visuomenininkės neparodė pirštu aplinkosaugininkams šios linijos, niekas nežinojo, jog vyksta nelegalus nuotekų valymo procesas mieste?

Tačiau kuo remiantis įmonė teigia, jog tų nuotekų užterštumas mažėja, praplaukęs vamzdžiu? Ar buvo daryti kokie tyrimai, ar ir vėl remiamasi nuojauta?

Bendrovė teigia, kad pastačius tik dvi naujas orapūtes, nuotekos bus idealiai išvalomos ar išvalomos iki AB „Klaipėdos vanduo“ reikalaujamų dydžių (tiesa, prisijungimo sąlygų visuomenininkams nieks nepateikė susipažinimui, kaip ir 32 priedų prie paraiškos taršos leidimui pakeisti, kurių tik 4 įvardijami kaip konfidencialūs).

Tačiau šių metų pavasarį AB „Grigeo Klaipėda” papildytoje taršos leidimo paraiškoje remiamasi 2017-2018 metų nuotekų tyrimų duomenimis (beje, ir dabar pateiktoje paraiškoje taršos leidimui pakeisti pateikiami tie patys duomenys). Minimi tyrimų duomenys nerodo jokios taršos!!!

Akivaizdu, jog Aplinkos apsaugos agentūra nepanaikino šios įmonės taršos leidimo nuotekų daliai. Bendrovė leidžia sau iki šiol remtis galimai melagingais duomenimis, kurie neatitinka realybės. Toliau bendrovė Seimo nariams skirtame rašte teigia, jog „viešojoje erdvėje Bendrovė įsipareigojo atlyginti žalą Kuršių marių vandens būklei, jei tik tokia žala bus objektyviai nustatyta ir apskaičiuota“.

Yra nurodomos su poveikiu Kuršių marioms nustatymu susijusios aplinkybės. Citata iš to paties rašto Seimo nariams: „Pabrėžtina tai, kad Bendrovė laikėsi viešos ir realiais veiksmais pagrįstos pozicijos, kad ji yra pasirengusi atlyginti žalą aplinkai ir deda maksimalias pastangas, kad tai būtų padaryta kaip galima greičiau“.

O štai tokią nuomonę turi VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė Laima Česonienė: „Daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą. Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi „avarinio vamzdžio“, patekusi tarša ten kaupiasi. Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau, kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje „Grigeo Klaipėda“.

Tokio grubaus spaudimo visuomenei ir Seimo nariams, ko gero, nesame matę bent jau viešojoje erdvėje.

Mes, klaipėdiečiai, tikėjome ir vis dar tikime, kad politinė valia, kaip ir iki šiol, niekur nedings. Joks pigus spaudimas ir įmonės virkavimas apie nuostolius neįtakos politinių sprendimų.

Akivaizdu, jog įmonės savininkai nepasimokė nieko iš šitos gėdingos situacijos. Skelbiami pažadai viešojoje erdvėje yra tik ciniškas noras kuo greičiau vėl pilnu pajėgumu pradėti gamybą ir auginti pelną. Visi apdovanojimai, kurie buvo įteikti įmonės prezidentui už ekologiją, turėtų būti grąžinti dovanotojams.

Viltis, jog „Grigeo Klaipėda“ išmoko pamokas, žlugo, perskaičius šios bendrovės pateiktus dokumentus.

Pietinės Klaipėdos ir rajono gyventojai tiek metų kankinami smarvės truputį atsikvėpė. Taip, yra dar ir saldžios keptų blynų smarvės problema. Tačiau mes, Klaipėdos ir rajono visuomenininkai, nenuleisime rankų.

Sveikiname Jus, Mielieji, su APLINKOSAUGOS DIENA. Šiandien mes jau turime viltį, VIS DAR TURIME.

Sunkus darbas davė rezultatų. Tik vienybė ir susitelkimas mums padės.

  Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija