Plėtrą planuojanti bendrovė „Mestilla“ gyventojus ir toliau bando įtikinti, kad jų gamyba nėra pietinę Klaipėdos dalį užliejančių kvapų šaltinis. Tai oficialiai įvardyta ir trečiadienį viešai pristatytoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

„Mestillos” atstovai teigia, jog gamyklos skleidžiami kvapai neviršija jokių normų.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančioje ir nuo 2007 metų veikiančioje gamykloje „Mestilla“ perdirbant aliejininius augalus (rapsus) gaminamas riebalų rūgščių metilo esteris (RRME), geriau žinomas kaip biodyzelinas. Šiuo metu kasmet gamykloje pagaminama daugiau nei 100 000 tonų biodyzelino ir daugiau nei 120 000 tonų baltyminių pašarų priedų – rapsų išspaudų.

Įmonė dabar planuoja užsiimti nauja veiklos rūšimi – perdirbti panaudotą augalinį aliejų ir iš jo gaminti RRME (biodyzeliną). Šiai gamybai planuojama esamos gamyklos teritorijos rytinėje dalyje pastatyti panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo technologinę liniją, kuri leistų per metus perdirbti iki 60 tūkst. tonų tokio aliejaus, iš jo pagaminant iki 40 tūkst. tonų RRME. Liniją sudarytų ir naujos talpyklos žaliavoms bei pagamintam RRME.

Be to, „Mestilla“ planuoja ne tik užsiimti nauja veiklos rūšimi, bet ir didinti esamos gamybos pajėgumus – nuo maždaug 100 000 tonų per metus iki 130 000 tonų per metus.

Ir dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos, ir dėl esamos gamybos pajėgumų didinimo buvo atlikta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Ją atliko bendrovė „Sweco Lietuva“.

Šios ataskaitos viešas svarstymas trečiadienį vyko nuotoliniu būdu. Viena iš ataskaitos rengėjų Renata Šimkienė akcentavo, jog „Mestillos“ planuojama ūkinė veikla neturės jokio reikšmingo poveikio nei aplinkai, nei visuomenės sveikatai.

Akcentuota, jog ir dabar, ir ateityje iš „Mestillos“ sklindanti oro tarša (kvapai) neviršija leistinų ribinių verčių.

„PŪV (planuojamos ūkinės veiklos) riebalų paruošimo metu ir panaudoto aliejaus talpyklų ūkyje susidarę teršalai (lakūs organiniai junginiai) bus nukreipiami išvalymui į projektuojamą biofiltrą. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą ribinių aplinkos oro užterštumo verčių viršijimo nenustatyta, aplinkos oro taršos mažinimo priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms nenumatomos. Riebalų paruošimo metu ir panaudoto aliejaus talpyklų ūkyje susidaręs dujų srautas su kvapais bus nukreipiamas išvalymui į projektuojamą biofiltrą. Biofiltro kvapų sulaikymo efektyvumas 95 %. <…> nustatyta, kad PŪV sukeliami kvapai neviršys Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuojamų kvapo koncentracijos ribinių verčių (8 OUE/m3; nuo 2024 m. sausio 1 d. – 5 OUE/m3). <…> Neigiamas poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas”, – akcentuojama PAV.

Tačiau gyventojų tokie argumentai neįtikino. Jiems buvo suteikta galimybė klausimus užduoti raštu. Dauguma klausimų buvo apie dabar iš „Mestillos“ sklindančius kvapus.

„Jau ne vienerius metus pietinės Klaipėdos dalies gyventojai kenčia nuo periodiškai besikartojančio salsvo, primenančio pridegusių blynų ar prisvilusio aliejaus kvapo. Kvapas juntamas nuo Kauno g., iki pat Jūrininkų pr. esant pietryčių, rytų ar šiaurės rytų vėjui. Kvapas neigiamai veikia gyventojų sveikatą, atsiranda galvos skausmas, pykinimas, žmonės priversti uždaryti langus. Kaip taisyklė, kvapai juntami vakarais, naktimis bei anksti ryte. Dienomis kvapas arba nejuntamas arba juntamas labai nežymiai. Susidaro įspūdis kad naktimis sąmoningai išjungiami kvapų šalinimo įrenginiai. Kada „Mestilla“ susitvarkys su kvapų sklaida? Ir kur garantija, kad nauja ūkinė veikla neatneš miestiečiams naujų nemalonių kvapų? Negi įmonė, sugebanti padaryti 100 milijonų apyvartą, negali investuoti kelis milijonus į technologijas?“ – viešame PAV ataskaitos svarstyme klausė vienas klaipėdietis.

Kiti jam antrino: „Kodėl naktimis kai tik vėjas nuo jūsų fabriko, gyvenamojoje aplinkoje yra juntamas labai nemalonus prisvilusių grikių ar verdamo jovalo dvokas, ar tai normalu?“; „Gali gali „Mestilla“ nepagailėti pinigų ir kvapų šalinimo įrangą naudoti ne tik dienomis, bet ir naktimis, nes viskam yra ribos ir tai, kas vyksta dabar, yra atviras tyčiojimas iš žmonių!“

Viešame svarstyme buvo patekta ir savotiškų siūlymų: „Ar „Mestillos“ vadovai neketina pasinaudoti užsienio kolegų praktika ir apsigyventi šalia „nežymiai“ taršaus fabriko?“

„Mestillos“ gamybos vadovė Margarita Salytė tvirtino nesuprantanti, kaip gyventojai gali justi kvapus.

„Mes net savo teritorijoje nejuntame tų kvapų. Oras, prieš išleidžiant į aplinką, yra išvalomas. Nesiginčijame, jog likutinis kvapas yra, bet negali būti, kad jis pasiekia pietinį rajoną ir ryškiai pasireikštų žmonėms. Gal yra žmonių jautresnėmis uoslėmis… Prietaisų naktimis tikrai neišjungiame. Pas mus technologija tokia, kad negalime išjungti kvapų šalinimo prietaisų, nes jei juos atjungtume, stotų visa veikla“, – aiškino M. Salytė.

„Mestillos“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai dar turi pritarti keturios institucijos, tarp kurių yra Klaipėdos savivaldybė bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas.