Pamenate tą slogų įspūdį, kuris apėmė pamačius milžinišką sprogimo grybo kupolą Beirute? Grybo vaizdas nusprūdo nuo daugelio filmavusių žmonių reflekso sukti šonan ir bėgti nuo grėsmės, ir mums teliko įsivaizduoti patiems tas kelias akimirkas, per kurias sprogimo banga nušlavė viską 1 km spinduliu, palikdama 300 tūkst. Beiruto gyventojų be namų.

O dabar pasvarstyk, ką manytum, jei žinotum, kad panašus reportažas turėjo labai realaus pagrindo būti pavadintas „Klaipėdoje sprogo KLASCO nelegaliose palapinėse laikoma amonio salietra“.

KLASCO amonio salietros laikymo vietos.

Beirute, Libano sostinėje, sprogo 2750 tonų uosto sandėlyje laikytos amonio salietros. Tą pačią amonio salietrą laikančios ir kraunančios nurodo 2 iš 7 Klaipėdoje pavojingais objektais pripažintų įmonių – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), AB („Achemos” įmonių grupė) ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”. Abi kompanijos įsikūrusios valstybinėje žemėje miesto centre, abi nuomoja teritoriją iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, abi pripažintos pavojingais objektais, abi krauna salietrą ir kitus krovinius.

Tačiau čia jų panašumai baigiasi. „Bega” – pažangius krovinių paskirstymo sprendimus uosto teritorijoje taikanti ir juos pati kurianti įmonė, visą krovą vykdanti uždaru būdu. Gi KLASCO – jau 3 metus miestiečius geležies rūdos produktais dulkinanti ir tą užsispyrusiai ir bukai neigianti įmonė, perkanti kaimynų palankumą pigiomis asmeninėmis dovanomis, o ne realiomis investicijomis į taršos prevenciją.

Dar vienas KLASCO išskirtinumas – tai turbūt didžiausia Klaipėdos miesto istorijoje statybos įstatymų pažeidėja. Paaiškėjo, kad prieš 4 metus miesto centre KLASCO galimai nelegaliai pasistatė tris milžiniškas palapines. Kažkokį popiergalį jų statybai išdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos klerkai, bet nei su Statybų inspekcija, nei su Kultūros paveldo departamentu KLASCO nieko derinti nepasivargino.

Prieš metus Statybų inspekcija, sąmoningų piliečių paraginta, atliko tyrimą ir nustatė, kad tos KLASCO palapinės pastatytos savavališkai, neturint privalomų statinio statybos projektų ir statybą leidžiančių dokumentų.

Statybų inspekcija KLASCO surašė savavališkos statybos aktus ir privalomąjį nurodymą, pagal kurį savavališkai pastatytos palapinės turi būti nugriautos iki 2020 m. sausio mėn. pabaigos. KLASCO užginčijo šį valstybinės institucijos nurodymą teismui ir dabar tempia laiką bylinėdamasi.

Kol ji tempia laiką, tose KLASCO palapinėse laikoma amonio salietra. Ta pati, kuriai sprogus, nupūtė dalį Beiruto. Įsivaizduojate sprogias medžiagas, laikomas pavojingame objekte, po stogu daikto, kuris vadinasi palapinė, yra nelegalus ir, tikėtina, net neturi jokių stacionariam statiniui būdingų ir pavojingus krovinius sandėliuojant būtinų atributų – kad ir automatinės gaisro aptikimo ir gesinimo paleidimo sistemos.

Ta proga anekdotas.

Ateina gaisrininkas į KLASCO patikrinti priešgaisrinių reikalavimų laikymosi. Įlenda į vieną iš trijų palapinių, žiūri į dokumentus ir klausia:

– Natrio salietra?

– Taip.

– Kodėl nėra tinkamos priešgaisrinės automatinės gesinimo sistemos?

– Bus, kai pastatysime pastovų sandėlį, nu čia gi palapinė. Nu gi supranti, laikina – tas pats kaip nėra…

Beirute gyvena 2 mln. gyventojų, 15 proc. jų dėl uoste įvykusio sprogimo liko be būsto. Jei kelių kilometrų spinduliu panašaus sprogimo grybo banga nušluotų Klaipėdą, kiek gyventojų netektų namų?

Pačios KLASCO specialistai šiais metais Klaipėdos savivaldybei pristatytame dokumente KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS PAVOJINGOJO OBJEKTO AB „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ KROVOS TERMINALO IŠORĖS AVARINIS PLANAS taip aprašo vieną iš galimos avarijos scenarijų: „..sausakrūviame laive kilus gaisrui dalis amonio nitrato kaitinamas išsilydo ir suteka į nedidelę uždarą ertmę. Toliau kaitinamas skyla ir sprogsta, detonuodamas visą sausakrūvio laivo krovinį. Sprogstantis amonio nitrato kiekis – 6000 t. Amonio nitratas – oksiduojanti medžiaga, kaitinama uždaroje erdvėje, sprogsta. Pagrindinis pavojus – sprogimo poveikis.”

Taip, tai tik scenarijus, leidžiantis tinkamai pasirengti atvejui, kuris, niekas neabejoja, mums nenutiks. Tačiau valstybės ir miesto institucijų pareigūnų norėtųsi paprašyti – gal Jūs vis dėlto sutvarkykite reikalus tame pavojingų kategorijai priskirtame objekte.

Savaitgalį, dar iki „Atvirai Klaipėdai” paskelbus šį tekstą, viešinome jį KBA paskyroje „Facebook”. Gavome laišką iš KLASCO komunikacijos vadovės Gintarės Mierkienies. Pavadinimas skambėjo grėsmingai: „Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimo ir melagingų faktų paneigimo”.

Bus teisingiausia paskelbti viso gauto laiško turinį:

Laba diena,

2020-08-07 socialinio tinkle „Facebook” puslapyje paskelbėte žinutę „AMONIO SALIETRA, SPROGUSI BEIRUTE, SANDĖLIUOJAMA IR KLAIPĖDOJE”, kurioje pateikiami melagingi ir tikrovės neatitinkantys faktai apie bendrovę KLASCO. Pateikti melagingi faktai klaidina jūsų puslapio sekėjus ir kenkia KLASCO reputacijai. Prašome panaikinti paskelbtą žinutę ir paskelbti paneigimą. 

KLASCO veiklą vykdo atsakingai vadovaudamiesi teisės aktais bei turimais leidimais ir nevykdo jokios nelegalios veiklos. KLASCO turi leidimus atlikti amonio nitrato trąšų krovos darbus.

Atkreipiame dėmesį, kad amonio nitrato trąšos nėra laikomos tentinėse palapinėse ir niekada nebuvo laikomos Vitės kvartale – šiame kvartale esantys sandėliai yra pritaikyti grūdinių kultūrų krovai, tik tam jie ir yra naudojami. Birios amonio nitrato trąšos KLASCO nėra sandėliuojamos apskritai – didmaišiuose iš gamyklos atvykęs krovinys įprastai yra pakraunamas tiesiogiai iš vagonų į laivą.

Taip pat norėtume pastebėti, kad negalima teigti, jog KLASCO krauna tą pačią salietrą, kuri sprogo Beirute. Tą nuspręsti būtų galima tik sulyginus trąšų cheminę sudėtį. Remiantis žiniasklaidoje skelbtais duomenimis, Beirute sprogo gryna amonio salietra, kurios sudėtyje nėra jokių priemaišų. O KLASCO teritorijoje laikinai saugomos trąšos yra amonio salietros ir magnio nitrato mišinys – specialus junginys, praktiškai neturintis sprogstamųjų savybių.

Dar kartą primename, kad KLASCO laikosi aukščiausių saugumo reikalavimų, keliamų veiklai, susijusiai su pavojingomis medžiagomis, o visas procesas yra griežtai reglamentuojamas. Esame tikri, kad vykdome visiškai saugų, atitinkantį visus reikalavimus fasuotos amonio nitrato trąšų krovos procesą.

Pagarbiai
Gintarė Mierkienė
Komunikacijos vadovė

Siekdamas reaguoti turėsiu pasikonsultuoti su KBA partneriais mokslininkais ir teisininkais.

Gerai, kad skubėti nereikės – komunikacijos vadovė neįspraudė mūsų į jokį terminą. Kita vertus, pasidalinsiu pirminiais pasvarstymais:

1. Komunikacijos vadovė, teigdama apie tai, kad KLASCO nelaiko amonio nitrato tose, pasak statybų inspekcijos, nelegaliai pastatytose palapinėse, matyt neskaitė prie pavojingųjų įmonių priskirtos KLASCO parengto privalomo dokumento – IŠORĖS AVARINIO PLANO, kurio priede Nr. 1 raudonai sužymėtos amonio nitrato laikymo zonos, tarp kurių yra ir savavališkai pastatytos palapinės.

2. Žodžio „birios“, kurį turėčiau paneigti, skelbtame tekste neradau, todėl net nežinau, ką ir atsakyti.

3. Apie frazę „ta pati salietra” reikės pasitarti su kaimynu. „AMONIO SALIETRA“ yra AMONIO SALIETRA, nepriklausomai, ką apie ją galvoja kažkas iš KLASCO. Pačios įmonės parengtame „Išorės avarinis planas” nėra nieko parašyta apie tai, kad į KLASCO sandėliuojamą amonio salietrą dar ir magnio nitrato kažkas įbėrė. Čia jau Valstybės saugumo departamentas ir Haroldas Mackevičius pasidomės, ar tas trąšų praskiedimas magnio nitratu atsispindi ir kraunamos prekės dokumentuose ir ar tai kaip nors keičia jos galimybes migruoti į/iš sankcijomis užkardytas pasaulio valstybes.

Panašu, nebereikės nieko neigti. Kaip paneigsi žodžius įmonės, pačios tuos žodžius pasirašiusios?

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija