Klaipėdos miesto tarybos liepos pabaigoje pasiūlytas Vyriausybės projektas dėl platesnių ribų nagrinėjimo galimai geležinkelio plėtrai nepatiko Susisiekimo ministerijai. Ji tokio projekto nusprendė nederinti.
Klaipėdos miesto taryba siūlė patikslinti ankstesnį Vyriausybės nutarimą planavimo tikslus sukonkretinant taip, „kad būtų išsaugoti Melnragės ir Girulių miškai nuo geležinkelių infrastruktūros plėtros”.
„Beveik 2/3 krovinių į pietinę uosto dalį geležinkelio transportu gabenami iš šiaurės per Klaipėdos centrinę geležinkelio stotį ir Klaipėdos miestą bei atvirkščiai. Pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą išplėtus uosto geležinkelio infrastruktūrą šiaurinėje miesto dalyje ar šiaurinėse miesto prieigose, geležinkelio transporto judėjimo į miesto pietinę dalį problema nebūtų išspręsta, todėl turi būti nagrinėjama galimybė geležinkelio Draugystės stotį, esančią pietinėje miesto dalyje, pasiekti aplenkiant Klaipėdos miestą. <…> Tam būtina nagrinėti ne tik ruožą nuo Kopūstų k., Klaipėdos rajone, pro Pauosčio kelyną iki geležinkelio viaduko virš Liepų g. Klaipėdoje ir ruožą nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės geležinkelio stotį iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribos, bet ir visas kitas IX B transporto koridoriaus Lietuvos geležinkelio tinklo dalis, ruožą Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda išvystant krovinių gabenimui į pietinę uosto dalį”, – buvo rašoma Susisiekimo ministerijai skirtame rašte, prie kurio buvo pridėti priedai, rodantys, kaip reikėtų keisti Vyriausybės sprendimą.
Tačiau susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos pasirašytoje išvadoje konstatuojama, kad ši ministerija nederins tokio Vyriausybės sprendimo projekto.
Ministerijos tikinimu, siūloma nagrinėti papildoma teritorija nėra įtraukta į Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą, nepatenka ir į transeuropinio IX B transporto koridoriaus infrastruktūros vystymo planų apimtis, todėl negali būti nagrinėjamas ypatingos valstybinės svarbos projekto apimtyje.
Ministerijos teigimu, pirmiausia turėtų būti parengta galimybių studija, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Primintas ir faktas, kad norimam pakeisti Vyriausybės nutarimui viešinimo metu Klaipėdos savivaldybė pastabų neturėjo, o vėliau dar buvo įtraukta ir Kopūsto kaimo alternatyva.
„Atkreipiame dėmesį, kad išplėtus planuojamą teritoriją, reikėtų nagrinėti didesnį teritorinį plotą, daugiau alternatyvų, todėl padidėtų įvairių tyrimų apimtys, kas žymiai padidintų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo kaštus. Informuotina, kad dėl ribotų valstybės biudžeto galimybių nėra skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai atskiriems transporto infrastruktūros projektams finansuoti, nes valstybės biudžeto lėšomis daugiausia finansuojami strateginių projektų portfelio investicijų projektai, kurie prisideda prie strateginių valstybės tikslų ir reformų įgyvendinimo ir Vyriausybės programoje numatytų veiksmų įgyvendinimo”, – rašoma ministerijos rašte.
Anot jos, nėra teisinio ir faktinio pagrindo inicijuoti Vyriausybės nutarimo keitimo procedūras, tad ministerija tokiam siūlomam projektui negali nei pritarti, nei jo suderinti.
Ministerija primena, kad šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nurodyta, kad turi būti atlikta galimybių analizė, parodysianti kaip nukreipti uosto krovinius geležinkelių transporto aplinkkeliu, aplenkiant Klaipėdos miestą ir jo centrinę dalį, prioritetą teikiant trasai Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis) – Gargždai – Kretinga.
Primintas ir spalio 8 d. Susisiekimo ministerijoje vykęs pasitarimas, kurio meti „Lietuvos geležinkeliams“ pavesta išnagrinėti Klaipėdos miesto tarybos siūlomas alternatyvas atvežti ir išvežti kroviniu, įvertinti kitas galimas krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvas. Šiuo metu esą pradedamos tokios galimybių analizės procedūros.
„Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė numato ir investuoja lėšas į Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda linijos pajėgumų didinimą tam, kad dalis traukinių į pietinę uosto dalį galėtų būtų nukreipiama būtent šia linija”, – tikina Susisiekimo ministerija.
Grubliauskas stovėjo prie duru ir neleido ieiti visuomeninkams. Išvarė žiš salės ūaliuju associacijos atstovė
Reikalavo naikinti Grubliauso ir Tarybos padiūlyma kirsti Girulius. Tai Narkevič protestuotoju dėka įtraukė alternatyva Naikinti Kopustus. Ir ten vystyti gel. Mazga
Valstiečiai kerta, kalti visi kiti.
Vyriausybei Neniškis ir taryba pasiūlė iškirsti Girulių miška ir įšorini uosta Melnėragėje
Teisingai, VISI kalti, VlSI, išskyrus tuos kurie kerta
Šalin rankas nuo kirtiku, nekreipkite į juos dėmesio, kaltinkit kitus
Na va, ilgai laukti nereikėjo SUMIN ir priminė G.Neniškio duotą sutikimą, o ten visokie sutikimo priedai ir pasiūlymai, Neniškio nuogastavimai apie kuriuos jis postringavo kaip ir tikėtasi liko paraštėse ir nieko jau nedomina ir koks akiplėšiškumas, kažkoks nupiepes direktorėlis drįsta dar galvoti ir siūlyti Ministerijai ir Vyriausybei! Tuoj primins ir S.Budino. Faktas kaip eilinis paprastas blynas ir vienareikšmis – visa miestiečių išsirinkta miesto Taryba ir jos išsirinktas administracijos direktorius vienbalsiai pritarė SUMIN siūlymui geležinkelio stotį plėtoti Girulių miške. Tuo pat automatiškai + ir logistikos terminalą ir + išorinį uostą Melnragėje. Kas tam prieštaravo-tik miesto tarybos narė N.Puteikienė. Ir dar privertė Grubliauską inicijuoti viešą miestiečių apklausą tik dėl to susilaukė grubliauskininkų, konservatorių, liberalų ir valstiečių kvailinimų ir patyčių – atseit kam to reikia, nes taip niekada nebus. Tai patvirtino ir inicijuota apklausos rezultatai. Tuo tarpu S. Gentvilas makaronus kabino su savo draustinio įdėjom, A. Vaitkus tebeporina – uostas mano gyvenimo projektas, o kopūstagalvių miesto gyventojai rinko tik pietinių bezdalų administratorę – viso miestelio tarybos narę L.Girskienę į seimelį dirbti Tėvynei. Tad ar buvo galima tikėtis kitos baigties? Klaipėda išties – tikrasis uosto valstietiškų komunistėlių Kopūstų kaimas su kopūstagalviais gyventojais kurie dabar galės toliau svajodami laukti visų Dumašiškų hidrostatybų draugės premjerės I.Šimonytės vyriausybės ekonomapsireiškimų negalint ankstesnės vyriausybės „nuklydimų” pakeisti. Tai koks turėtų būti tikrasis miesto nenuplagijuotas ženklas?
Kopūstų kaime gyvena kopūstiškiai, o ne kopūstgalviai, kaip jūsų miesto valdžia. Ir galų su kaimelio gyventojais jokių diskusijų nebuvo, kad jų nuosavos žemės ir ūkiai gali tapti valstybės nuosavybe ir vietoj paukščių čiulbėjimo rytais, ramių tylių vakarų už lango 24 val per parą dundės traukinių sastatai. Plius iš kaimo žmonių nusisavinti 92ha žemės planuoja. Manote valstybė duos tiek pinigų, kad jaunimas galėtų persikelti kitur? O kur dėtis senoliams? Į globos namus prašymus jau rašyti? Nepritariu Girulių miško kirtimui, bet ramaus gyvenimo idilė, grynas oras, laisvė vaikams, ekologiškas maistas ir namai man tikrai vertingesnis už jūsų mišką.
Kito kelio jau nėra. Apgavo Neniškis ir Grubliauskas. Taip leido iškirsti ir pavogti tautos turta.
Žmonės pikėtavo. Reikalavo atšaukti Neniškio paraša
BETčia ir buvo padlepta apgaulė. Taip žmonės apgaudinėjo Grubliauskai ir Vaitkus kad temti laika. KJie leido kad iškirstu Giruliu miška. Taip paviko Grubliauskui ir Vaitkui apgauti žmonės