Miesto teritorijų vystytojai ir įvairių objektų statytojai Klaipėdos savivaldybei per metus sumokės daugiau nei 1 mln. eurų, kurie bus skirti vystyti miesto socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą.

Nuo kitų metų be kokio naujo objekto statytojai Klaipėdos savivaldybei privalės susimokėti tikslinę įmoką. Asociatyvi nuotr.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog Klaipėdos savivaldybė skuba pasiruošti įgyvendinti naują, šiemet gegužę priimtą Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Juo remiantis, visi statytojai, Klaipėdos savivaldybei pateikę prašymą išduoti statybų leidimą, privalės susimokėti nustatyto dydžio įmoką. Pinigai bus kaupiami atskiroje sąskaitoje, o už juos vystoma savivaldybės socialinė ir inžinerinė infrastruktūra.

„Tai yra labai svarbus klausimas. Poįstatyminiai aktai kol kas dar nėra įsigalioję, yra tik jų projektai, bet pagal juos ruošiame savo sprendimus. Labai svarbus yra įmokų nustatymas, jų mokėjimo tvarka, nes labai aiškiai reglamentuojami investuotojų, kurie vystys ir statys, ir savivaldybės administracijos santykiai, aiškiai sudėliotos atsakomybės. Tarifai tikrai yra nedideli, nurodyta savikaina, tačiau vis tiek surinksime pinigų. Kai kurie projektai mieste dabar yra įstrigę, nes savivaldybė neturi lėšų vystyti savo infrastruktūrą. Tai tokie projektai jau galėtų pajudėti, kai pradėsime rinkti įmokas“, – Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Šio komiteto nariams buvo pristatyta, kaip Klaipėda pasiruošė įgyvendinti naująjį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą. Politikams jau pateikti ir keli su jo įgyvendinimu susiję sprendimo projektai, tačiau miesto tarybos nariai pageidavo, kad jie pirmiausia būtų suderinti su asocijuotomis verslo struktūromis.

Tačiau jau pradėjo aiškėti, kokias įmokas nuo kitų metų privalės mokėti statytojai, nes parengtas atitinkamas miesto tarybos sprendimo projektas.

Jo aiškinamajame rašte teigiama, kad Klaipėdos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka gyvenamiesiems pastatams, negyvenamiesiems viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės paskirties pastatams ir sporto paskirties inžineriniams statiniams sudarytų 10,56 Eur/m², prekybos paskirties pastatams – 21,12 Eur/m²; garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, specialiosios, pagalbinio ūkio, kitos (fermų), kitos (ūkio), kitos (šiltnamių), kitiems (sodų), kitos paskirties pastatams ir visiems inžineriniams statiniams, išskyrus sporto paskirties – 5,15 Eur/m².

Paskaičiuota, jog šių įmokų per metus galima surinkti apie 1,2 mln. eurų. Tokia suma paskaičiuota įvertinus tai, kiek Klaipėdos savivaldybė per metus išduoda statybos leidimų.

Klaipėdos savivaldybės vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė paaiškino, jog prekybos centrams nuspręsta taikyti dvigubai didesnį tarifą nei kitiems pastatams, nes dideliems pastatams dažniausiai reikia gerokai didesnių investicijų į savivaldybės infrastruktūrą.

„Kalba apie tokį mokestį jau buvo ir ankstesnėse tarybose, o dabar reikia sulaukti pastabų iš verslo struktūrų. Bet man kyla klausimas, kodėl tokia skuba? Juk dar net nėra patvirtintų poįstatyminių aktų“,- teiravosi Finansų ir ekonomikos komiteto narys Rimantas Taraškevičius.

M. Černiūtė-Amšiejienė aiškino, jog savivaldybė tiesiog nori kuo greičiau pradėti gauti įmokas. „Nežinia, ar mes skubame. Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos ir nuo tos dienos yra galimybė rinkti įmokas už infrastruktūros plėtrą ir jas panaudoti infrastruktūros plėtrai. Tai ir stengiamės parengti teisės aktus, kad įmokas būtų galima rinkti. Jei Vyriausybė patvirtins metodiką, pagal kurią įmokos skaičiuojamos, o mes būsime nusistatę tarifus, tai nuo sausio 1 dienos galėsime rinkti įmokas“, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Sprendimo projektus, susijusius su naujojo įstatymo įgyvendinimu, Finansų ir ekonomikos komitetas dar kartą svarstys ir sprendimus priims kitą savaitę.