„Smiltynės perkėlai” šią savaitę pranešus, jog dėl sugriežtintų karantino sąlygų iki sausio 3 d. stabdomi keltų reisai iš Senosios perkėlos į Smiltynę ir atgal, socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, kuriuose miestiečiai neslepia ir nuostabos, ir pykčio dėl tokio sprendimo.

Gyventojai stebisi, kodėl taip pasielgta, kai ekspertai kaip tik pataria žmonėms daugiau laiko praleisti gryname ore, kur yra mažai praeivių, o esą Smiltynė kaip tik ir yra tokia vieta.

Tačiau „Smiltynės perkėlos” dispečerinės darbuotoja teigia, jog dėl uždarytos Senosios perkėlos pasipiktinusių gyventojų skambučių nesulaukta.

Uždarė taupumo sumetimais?

Klaipėdietė Agnė savo „Facebook” paskyroje pasidalino įrašu, kuriame teigia suprantanti, jog būtina mažinti žmonių skaičių uždarose patalpose, bet prisipažįsta nesuvokianti, kodėl reikėjo uždaryti Senąją perkėlą.

„Smiltynėje yra didžiulė teritorija, kurioje miesto gyventojai gali nesibaimindami spūsčių būti gryname ore, pasivaikščioti su vaikais, pavedžioti šunis. Senamiesčio gyventojams tai yra vienintelė galimybė nesinaudojant (…) viešuoju transportu išeiti saugiai pasivaikščioti į gamtą. Negirdėjau skelbiant komendanto valandos savivaldybėse. Senosios perkėlos uždarymas gali paskatinti gyventojus masiškai keltis į Smiltynę mašinų keltu, kur neįmanoma yra užtikrinti tinkamų t.y. saugių atstumų, nes keltas yra pilnas automobilių ir žmonės priversti susispausti”, – argumentus, kodėl šis bendrovės sprendimas jai neatrodo logiškas, pateikia ji.

Moters teigimu, jai Smiltynės praradimas yra daug didesnė netektis nei parduotuvių uždarymas.

„Taip pikta, kad galvoju, jog daug ekonomiškiau būtų išjungti visas kalėdines iliuminacijas ir eglę Teatro aikštėje, nes ten daug daugiau būriuojasi žmonių nei kelte”, – mano klaipėdietė.

Moteris samprotauja, jog toks „Smiltynės perkėlos” sprendimas greičiausiai paremtas savanaudiškais tikslais, t.y. ekonominiais skaičiavimais, o ne tariamu susirūpinimu žmonių saugumu.

Tuo metu Eimantas, komentuodamas Agnės įrašą, teigia esą „Smiltynės perkėlos” veiksmai kuo toliau, tuo labiau prasilenkia su visuomenės poreikiais.

„Ta tendencija paskutinius kelis metus ryškesnė. Ir tai kompensuoti bandoma (-yta) reklama FB erdvėje su gražiais paveiksliukais ir mintimis”,- rašo klaipėdietis.

Jurgita atkreipia dėmesį ir į kitą dalyką – ką daryti kitoje marių pusėje gyventiems žmonėms? Jie, norėdami patekti į miestą, bus priversti naudotis Naująja perkėla, o tai nėra labai patogu, ypač jei kelionės tikslas yra senamiestis.

Panašiai samprotauja ir Denisas.

„Aišku, taupo pinigus AB „Smiltynės perkėla”, bet taupo žmonių sveikatos sąskaita ir tai yra socialiai neatsakinga. Uždarius Senąją perkėlą visi, norintys patekti į Smiltynę (ir aš), turėsime naudotis VIENA perkėla. Tad vietoje dviejų srautų bus VIENAS. Ir žmonės trinsis, būriuosis dvigubomis apimtimis, tad ir atstumus saugius išlaikyti bus sudėtingiau. Juoba, kai Naujojoje perkėloje dar ir mašinų pilna bus”, – rašo jis.

Tuo metu humoro nestokojantis Tada teigia, jog „ir taip per gerai, kad palieka bent veikiančią naująją perkėlą. Pvz., Vilniuj ar Šiauliuose ir tokios išvis nėra…Ir taip per gerai toj Klaipėdoj gyvenat”.

Į dispečerinę neskambina

„Smiltynės perkėlos” dispečerinės darbuotoja Ilona, penktadienio pavakarę paklausta, ar dėl uždarytos Senosios perkėlos daug sulaukta pasipiktinusių gyventojų skambučių, sakė, jo tokių išvis nėra.

„Ne, skambučių tokių negavome, būna, kad paskambina vos keli žmonės pasidomėti, ar Senoji [perkėla] uždaryta, ar dirba, o kad būtų pasipiktinusių, šiandien nebuvo nė vieno”, – sakė ji.

Bendrovės darbuotojos teigimu, daugiau skambina tie, kurie vyksta į Neringą.

„Tiktai klausia žmonės, kurie keliasi ir važiuoja su autobusais į Nidą. Klausia, kad jiems suspėti, nes atbėgus į Senąją perkėlą, jeigu jie mato, kad ji uždaryta, dar reikia nuvažiuoti iki Naujosios perkėlos, tai žmonės iš anksto pasiteirauja”, – teigė budinti dispečerė.