Po teisybei norėtųsi kartą ir ilgam nustoti rašyti apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderius – Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį – bei keturis metus virš mūsų galvų kabojusią jų valdžią. Tasai košmaras baigėsi sulig paskutiniaisiais rinkimais ir pradėjus veikti naujai – Ingridos Šimonytės vadovaujamai dešiniosios krypties vyriausybei. Esą nustoti dairytis į praeitį ir žiūrėti į ateitį – kas iš įžymiųjų protų nėra taip raginęs įvairiomis progomis.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad kada nors naujaisiais – 2021 metais – taip ir įvyks. Nors, vertinant LVŽS ir jos partnerių politinį palikimą, refleksas dirsčioti į politinį galinio vaizdo veidrodėlį išnyks toli gražu ne iš karto.

facebook.com/gandrai nuotr.

Reikalas net ne tas, kad visiems šalies gyventojams rekomendavus susiturėti nuo išvykų į kitas savivaldybes Seimo narė Agnė Širinskienė yra sulaikoma policijos rendez vous (randevu) metu kažkur tarp Vilniaus ir Dūkšto, ieškant jai pigesnių maisto produktų. Buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė TV kameroms aiškina, esą valdžios nustatyti apribojimai yra kvaili… Jėginis įvertinimas, tikrai vertas be penkių minučių Konstitucinio teismo teisėjos, kuria p. Širinskienė galėjo patapti, jeigu LVŽS ir kompanija parlamente būtų turėję šiek tiek daugiau balsų.

Svarbu net ne tai, kad buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas savo įpėdiniui į Seimą kviečia policininkus, nes, jo nuomone, dabartinis to komiteto lyderis Laurynas Kasčiūnas privaląs izoliuotis dėl galimai turėto kontakto su COVID-19 užkrato nešiotoju. Diduma akylesnių stebėtojų prisimena, kaip tas pat p. Gaižauskas pirmosios pandemijos bangos metu, susirgus jo padėjėjai Seime, iki minimumo susitrumpino savo izoliaciją tuo reikalu paskambinęs buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dabar tik gali kilti bjauresnis klausimas, kodėl jis atitinkamai pakoreguotos tvarkos teiravosi p. Verygos, o ne, tarkime, antiskiepininkų vado parlamente – Dainiaus Kepenio. Būtų daug labiau logiška ir suprantama.

Apskritai gali būti keista, kad per ketverius LVŽS metus valdžioje jiems taip ir nesubrendo iniciatyva reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, verčiant ją imuniteto sistema, kaip iš kailio nėrėsi ir tebesineria p. Kepenis. Ko gero, šie kliedesiai pasirodė pernelyg beprotiški net jo bendražygiams.

Ko, deja, nepasakysi apie finansus. Keletą metų ponai Karbauskis su Skverneliu skelbė, kad jų vyriausybei pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvo per tris neprigulmybės dešimtmečius – subalansuoti biudžetą, kad jo išlaidos atitiktų pajamas ir asignavimams netektų skolintis (esą kaip Andriui Kubiliui ir Ingridai Šimonytei).

Dėl pasakų apie biudžetinį balansą kai kuriems ekspertams buvo kilę abejonių, ar tai nebuvo tam tikra skaičių ekvilibristika. Dėl to, manyčiau, kad p. Skvernelio vyriausybės finansų ministras Vilius Šapoka gerokai kirto savo reputacijai, nes ligi karjeros Finansų ministerijoje dirbo respektabilioje įstaigoje – Lietuvos banke.

Švaistūniškumo pradas radosi šalyje prasidėjus pandemijos bangoms, kada tikslai ėmė vis dažniau pateisinti priemones, todėl kitų metų valstybės biudžetas buvo parengtas su 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto deficitu, slapstant jį pažįstamais lozungais apie LVŽS laimimą kovą su skurdu, didinamais „vaiko pinigais“ ir kitu išmoktu repertuaru.

Esmė ta, kad net prezidentas viešai pareiškė, kad reikšminga biudžeto išlaidų dalis yra „paslėpta“. T. y. tiems, kuriems tą biudžetą teks įgyvendinti, teks ieškoti pinigų, užtikrinant prisiimtus įsipareigojimus. Naujos valdžios požiūriu, biudžeto „paslėptukai“ galėtu būti vertinami maždaug 1 mlrd. Eur. O gal ir daugiau. Taigi kitąmet į atgalinio vaizdo veidrodėlį dar teks pažiūrėti mums visiems.