Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.
Šį kartą muziejus dalijasi poeto avangardisto, mokytojo, aistringo buriuotojo Salio Šemerio atsiminimų knygos „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ ištrauka.
Salys Šemerys
Pasižvalgęs Klaipėdos apylinkėse autorius rašė: „Viduryje girios yra kalnagūbris, kuris yra apie kilometrą ilgio ir iki 5 metrų aukščio. Vietomis yra aukščiau, o vietomis ir žymiai žemiau. Apaugęs daugiausia pušimis ir pušaitėmis. Ten vienoj vietoj beveik pusiau į pietus yra aikštelė su keliais cementiniais akmenimis. Sako, kad liekanos nuo ešafoto, kur kardavo vagis. Dėl to esą ir vardas „Galgių kalnas“. Bet ir tikrai, tas yra „Galskalns“ – reiškia galutinis kalnas jūros link. Matyt, buvo laikai, kada iki to kalnelio atslinkdavo jūra. Dabar ten yra mano alpinizmo stadionas ir graži pasivaikščiojimo vieta. Žiemą ten mėgsta slidininkai nusileisti nuo to kalniuko įvairiose vietose. Žinoma, tas kalnas yra reikšmingas tik Klaipėdos apskrities maštabe. Šiaip jis nėra vertas jokio dėmesio.“
Ar žinote kur yra ši vieta?
Man panašu į kopų virtinę, skiriančią Klaipėdos ir Girulių miškus. Šis kalnagūbris, man regis, yra dirbtinės kilmės, saugantis nuo pustomo slėnio pirmąjį apželdintą plotą – Klaipėdos mišką. Stebina tik latviškas ar kuršiškas jo vardas, nes tam kalnagūbriui neturėtų būti daugiau kaip 200 metų. Bet įdomu, ką apie tai skelbia muziejus?