Nors Klaipėdos uostas vėl krovos rekordu baigė praėjusius metus, šiemet Uosto direkcija skirs mažiau pinigų vystyti miesto infrastruktūros projektus, kurie tarnauja ir uosto poreikiams.
Ir šiais, ir kitais metais daugiausia pinigų pareikalaus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Martyno Vainoriaus nuotr.
Apie tai pastarajame Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje prakalbo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Anot jo, pastaruosius trejus metus Uosto direkcija Klaipėdos savivaldybei kasmet skirdavo po 1,5 mln. eurų, kurie buvo panaudojami gatvių, kurios reikalingos ir uostui, remontui.
Parengtame Klaipėdos savivaldybės strateginiame veikos plane iki 2023 metų taip pat buvo numatyta, jog kasmet 1,5 mln. eurų, kuriuos skirs Uosto direkcija, bus nukreipti Baltijos pr. estakados projektui.
Tačiau G. Neniškis pripažino, jog šiuos skaičius teks koreguoti.
„Uostas dabar planuoja pasirašyti ne trejų, o tik metų sutartį. Šiais metais Uosto direkcija ketina skirti 1,2 mln. eurų. Anksčiau tikrai buvo geriau“, – teigė G. Neniškis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, paklaustas, kodėl mažėja miestui skiriama parama, tvirtino, jog sumos dydis yra kintantis, nes jo nereglamentuoja teisės aktai.
„Lėšos skiriamos ne paramai, o tikslinėms investicijoms, investicinių objektų sąrašas sudaromas kartu su savivaldybe, todėl kasmet šios skiriamos lėšos nėra vienodo dydžio ir priklauso nuo konkrečių, planuojamų įgyvendinti kelių statybos/rekonstrukcijos projektų. Sutarties terminas nėra reglamentuotas teisės aktais ir gali būti įvairus. Kol kas dar negalime pasakyti, kiek lėšų Uosto direkcija skirs Klaipėdos miesto savivaldybei ir kokiam terminui – šios detalės bus aiškios, kai Susisiekimo ministerija patvirtins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginį planą. Planas turėtų būti patvirtintas iki sausio 15 dienos“, – „Atvirai Klaipėdai“ teigė A. Latakas.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai tvirtino, jog miesto projektams skiriama suma yra ne ministerijos, o Uosto direkcijos kompetencija.
„2021-2024 m. strateginiame veiklos plane privažiavimo kelių statybos ir rekonstrukcijos projektams, kai lėšos perduodamos Klaipėdos miesto savivaldybei, numatyti 4 mln. eurų per visą laikotarpį (iš nuosavų lėšų). KVJUD, įvertinusi finansines galimybes, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe (pagal pateiktą poreikį) nustato kokiems parengtiems ir minėtu laikotarpiu galimiems įgyvendinti projektams finansavimą galima skirti. Tad plačiau galėtų pakomentuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, – teigė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus funkcijas laikinai einantis Dominykas Narbutas.
Uosto direkcijos duomenimis, nuo 2000 metų darniai Klaipėdos miesto plėtrai, įskaitant miesto socialinius projektus ir jūrinius renginius, Uosto direkcija yra skyrusi apie 58 mln. eurų. Iš šios sumos Klaipėdos miesto kelių statybai ir rekonstrukcijai buvo skirta apie 26 mln. eurų, miesto ir uosto kelių rekonstrukcijai ir statybai – apie 22 mln. eurų.
visi laukiami kituose meistuose, KLP turtas brangus, parduokit ir pirkit didesnį kitame meiste.
Clasco ar Bega pasiūlymas?
Išplovė Tauralaukyje kur kelio atinima padarė vedanti į buteli. Se dvari sankriža vedanti į susiaurėjima . Tai pinigu plovyklos
Važioju ir kiekviena karta galvoju KAS TOKIUS DEBILIŠKUS PROJEKTUS IŠMASTĖ. TURBUT KAD ĄŽUOLUS IŠVOGTI IR PINIGUS IŠPLAUTI
Pažiūrėkite kada prasidėjo ” uosto ” ir kompanijų įkūrimo metai . 1991 ! Kiek pasikeitė ” uosto ” direktorių ? Anksčiau nei karto negirdėjau ” nervo dėl taršos ” ir kaltinimų konkrečiai vienam asmeniui kaip paskutiniu metu , buvusiam direktoriui Vaitkui . Gimiau , augau ir dabar gyvenu Klaipėdoje . Seniai galvoju – miestas ” sustingęs ” ir už Grubliauską nebalsavau , tik panašu daugelis aimanuojančių balsavo už jį . Priešprieša su ” uostu ” nėra kelias vedantis į darnią miesto plėtrą . Dirbti turime kartu , tartis , ieškoti geriausių variantų . O puteikienių ir kitų ” žalių ” rėkimas man jau rėžia ausį ir atstumia . Miestui reikia dirbti , ne tik politikuoti ant bačkos .
Išvogė beveik visus miesto medžius.
Išviso neturi būti juokios paramos. Arba įstatymiškai %mokama į savivaldybės kasa arba nieko. TAI dabar suprantu kad savivaldybė užmetktu akys į tarša .O savivaldybė tuos pinigus išplaudavo per savo firmas . Vykdė nereikalingus darbus
įstatymas teigia, kad uosto pagrindinė veikla yra KROVA, bet visos kompanijos užima didžiausias teritorija nes užsiiminėja sandėliavimu vadindami tai „privežimu”ir net gamyba. Ta krova užima minimaliai ir tai pučiamas elementariausias blefas ir sovietinės logistikos supratimas. Sandėliuokite krovinius už miesto ir privežinėkite (konteineriuose) tik kai laivas iš ties kraunamas. Uostui teritorijų reikės 5kartus mažiau. Kodėl dabar turi stovėti ant marių kranto naftos bačkos, rūdos kalnai, trąšos, baisūs „laikini” sandėliai ir kitoks miestą darkantis šlamštas. Uosto teritorijoje net metalo laužas „tarkuojamas” – ir kalnai sandėliuojami. Čia krova??? Miesto , žmonių sąskaita, uosto verslinykai už centus nuomodami brangiausią miesto žemę darosi papildomą sandėliavimo biznį ir skalambija apie krovos rekordus su taip vadinamu konkurenciniu rinkos, uosto pranašumu užpirkę visą žiniasklaidą, ir valdininkus paramomis, akcijomis. Todėl miesto valdžia akla. Tame „mūsų” uoste nėra jokio valstybinio požiūrio optimaliausiai konsoliduojant vienos rūšies krovinius ir krovos procesus ir tai tik vietinių komunistėlių pasidalintas primityvus sovietinis uostas. Mes (valst. biudžetas ir garantijos) ir marių gilinimus, krantinių statymus, ir kelius finansuojame. Verslinykai pelnus skaičiuoja ir susikiškite į gerą vietą tas savo „nuostabias” darbo vietas, kurias beje ir taip tik rytų emigrantams skirtos. Neskaičiuojant jūsų šeimos narių ir giminių išpūstose administracijose.
Kokie visi gudrūs ir žinantys DABAR . Ko tylėjote kada juosteles krovinių terminaluose perkirpinėjo ? Patarimų dalintojai matyt iš biudžeto išlaikomi ? Taip , ieškoti geresnių išeičių reikia , bet ” kaltę ” versti tik vieniems ar
tik Vaitkui ….akivaizdūs politiniai žaidimai , tik tiek . Vaikaus nepažįstų , jei ką . Uoste nedirbu , net giminių ten dirbančių neturiu . Net migracijos tarnyboje nedirbu ir ” rytų šalių ” darbuotojų nepriimu ? Man nepatinka virkaujantys , kurie seniai gyvena Klaipėdoje ir labai abejingai žiūrėjo kada uostas plėtėsi . Todėl aš manau , jūs tik politikuojate , o tarša ir gyventojai – fonas kovai . Veidmainių nemėgstu .
Tai yra netiesa, kad „įstatymas teigia, kad uosto pagrindinė veikla yra KROVA”. Pasiskaitykit ir uostui perduokit. Kad žinotų.?
Seniai turėjo būti apmokestintas įvažiavimas sunkoiojo transporto į visas uosto terirorijas,o taip pat išvažiavimas.Kadangi neturime protingo ir turinčio stuburą miesto šeimininko Mero,todėl uostas ir naudojasi visu mūsų miestiečių sukurtu gerbūviu,palikdamas taršą,užkištas gatves,mokesčiai keliauja į Vilnių,pelnas lieka Uostininkam,o miestiečiams kaip visą laiką…Trupinėlai nuo puotos stalo
Vakar tuos krovinius pradėjo krauti ? Ar prie buvusio uosto direkcijos vadovo Vaitkaus ? Ir ” valstiečių ” daugumos seime ? Ko tylėjote kol direktoriavo uostui Gentvilas ? Ar tuo metu tarša buvo ” švaresnė ” ? Manau politinė ” tarša ” , neobjektyvumas žymiai bjauresni ir labiau lemiantys šioje ” kovoje” . Todėl ir nepalaikau tų , kurie pypauja , bet 3 kadenciją renka tą patį merą . Dzin jums ta tarša ir miestas , jums reikia nuolatinio politinio fono kritikai .
Klaipėda yra besiplečianti tarši uosto veikla ir privažiavimo keliai prie tos „veiklos”. Uostas už tų savo privažiavimo kelių priežiūrą, remontą ir pan. kasmet kiek patrupina miestui. Tai vadinasi uosto parama miestui. Miestas kažkodėl dėl Uosto kelių ir gatvių priežiūroslabai džiūgauja. Mes, klaipėdiečiai, gyvename tarp tų uostą aptarnaujančių kelių. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm. Ar neatsibodo uosto rekordai klaipėdiečių gyvenimo sąskaita?
Uostas yra VALSTYBINIS . Klaipėda yra VIENINTELIS uostamiestis Lietuvoje !!! Ir baikite virkauti apie patvorį . Uostas negali būti Šiauliuose ar Gargžduose , ar …, o žmonės , kurie nenori gyventi uostamiestyje , gali rinktis . Taip buvo ir tikiuosi bus , nes „uostas” yra ir darbo vietos ir parama miestui …. Verkiat dėl naujai statomų ” kioskų ” , parduotuvių , tik jei norite ” naikinti uostą ” kur dirbsite ? Dalis eis į ” kioskus ” , kiti liks bedarbiais ir pašalpiniais , kiti nusigers ar žudysis . Apie tai , kad verslas turėtų būti socialiai atsakingas , žinoma taip ! Bet virkauti dėl uosto paramos miestui , žinote jau perdaug ir taip lėšų viskam trūksta , visi nori pinigų projektams …ir šokėjėliai ir menuomenė ir šiaip ” prie meno ” . Ar kelių miestui nereikia ? O su ” sveikata ” tai ir gi nejuokinkite . Užknisote …Nieko miestui nebereikia , vien medžiai ir ant geležinkelių ir ant šaligatvių .
Tokios taršios veiklos jau seniai nebevykdomos kaimyniniuose Baltijos uostuose: Rygoje, Taline, Peterburge, Helsinkyje, Stokholme, Kopenhagoje, Gdanske… Sąrašas ilgas.
Įdarbina užsienečius moka kyšius už tarša.kaip dabar supratau 58mln. O savivaldybė plauna jus per nereikalingus keliu platinimus ir medžiu kirtimus. Tju ant jūsų nusik….i
Keisti švėsaforų intervalų darbą Minijos Baltijos pr. sankryžoje
Greitai pasikeistų uosto nuomonė
Svarbu dziazo festivalis nenukentetu ir nesumazetu finansavimas.
Tai va, o mes, miestas, valdžios rankose, tik nuolankiai derinam uosto vystymo planus, išorinius uostus, atiduodam savo teritorijas ir už tai gaunam špygą. Ką reiškia tas milijonas miestui palyginus su užgrobtomis teritorijomis gražiausiose miesto vietose? O kur tarša? Krovinių pervežimas? Kas už tai atlygina? Nemyli Uostas Klaipėdos žmonių, tikrai nemyli…O miesto valdžia taip pat raumenėlių nerodo (neturi?), tik nulenkę galvą, priima, kas pakišama… Sunku su jais, uostininkais, kovoti, nes dirbti reikia. Intensyviai. Ir susipykti kartais reikia. O kam pyktis su šios akimirkos galingaisiais?
Užtat prie džiazo festivalio tikrai gausiai prisidės.
kai buvo kuriamas miesto teritorijos Baltijos prospekto gale šalia „naujosios” perkėlos užgrobimo planas ir rengiamas detalus tuometinis Achemos klapčiukas, ir tuo pačiu eks meras Benediktas Petrauskas visais šventais prisiekinėjo, kad uostas finansuos visas tris Baltijos prospekto dviejų lygių sankryžas. Maža to, kad laikinas krovinių terminalas kol nėra kruizinių turistų bus pradedamas realizuoti tik tada, kai tos sankryžos bus pastatytos. Vietoje to, kad finansuotų, bet teisybės dėlei tai A.Vaitkus su J.Dumašium patys ėmėsi raityti tas sankryžas. Kažkokius brėdų prisvaigo, bet miesto valdžiai nepatiko. Tadu uostininkai baisiai įsižeidė, atsegė dumašiui bemaž limonėlį litų , gal pasidalino ir užskaitė miestui padarytas išlaidas. Galiausiai aplamai į tas sankryžas numojo ranka. Dabar va trupins gal po limonėlį , o visa kitą MES prafinansuosim darželių ir mokyklų sąskaita. Kad tik uosto dambrauskiuikam, tumiukam ir kuzmarskiukam būtų ne per sunku.
žinom žinom. Kai buvo Vaitkus tai varė gatves(pvz.Smiltelės) pats uostas o dabar atėjo šitas tai špygą gausi. Savininkai visai užsispaudė o vadovas tai bebalsė marjonečiu marjonetė
išeitų taip, kad mūsų brangi savivaldybė miesto ateitį, investicijų į miestą patrauklumą, mūsų sveikatą, nuolatinę taršą, fūrų keliamus transporto kamsčius, smarves ir gražius į marias vaizdus „susitarusi” prakalinėdavo uostui už 2,9 mln per metus. 1,3 mln kasmet nukeliaudavo kažkur mūsų keliam, 1mln bendriems keliams . Kaži kokiems konkrečiai? Bet 10mln per 20 metų kažkur nugaravo? Gal džiazo festivalio paramai?
jūs turbūt norit kad Baltijos prosp. rajonui kompensuotų furu taršą? Pasvajokit:D). Va bus gal estakada tai dusliarkės ant galvu varys išmetimą
Padėkojo už savivaldybės nevykėlių sprendimus.
Nustatyti 1 furos įvažiavimo į uostą/išvažiavimo iš uosto atitinkamo dydžio mokestį. Prie uosto įvažiavimų (jų yra koks 10) pastatyti šlagbaumus su kameromis, kokie yra prie prekybos centrų ar Smiltynės perkėloje. Tuomet bus viskas aišku: kiek įvažiuos/išvažiuos, tiek miestui mokės ir nebebus duosime/neduosime. Jeigu uosto direkcija generuoja pajamas naudodamasi miesto infrastruktūra, vadinasi, dalį pajamų turi skirti miestui. Taškas.
ir už miesto žemę ant marių kranto lai moka miestui žemės nuomos rinkos kainą – užimama teritorija miesto. Gal tada baigsis ta bliatsva miesto žemes užgrobinėti, miškus kirsti ir plėtras miesto sąskaita planuoti
Uosto ir miesto santykiai pasikeis, kai uostas, uosto verslininkai mokės miestui ir Lietuvos valstybei realią, tai yra rinkos kainą už nuomojamą žemę, taršą, gatves užkištas furomis ir kitus nepatogumus.