Miesto valdžios atstovai norėtų, kad Dangės upės atkarpoje tarp Pilies ir Biržos tiltų atsirastų daugiau laivų. Buriuotojai sako, kad tokiu atveju reikėtų, kad būtų nustatytas tikslus Pilies tilto kėlimo grafikas ir tiltą reikėtų kelti bent jau porą kartų per parą.

Tokį grafiką žadama parengti iki kovo, kad jis būtų iš anksto žinomas „buriuomenei”. Tačiau kartu dar turės būti pašalinti galimi kai kurie automatikos-programinės įrangos defektai, anot prižiūrėtojų, trukdantys jį sklandžiai pakelti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pavyzdys – Gdanskas

Miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija ketvirtadienį svarstė net keletą klausimų, susijusių su laivyba Dangėje ir jos krantinių panaudojimu.

Politikai norėtų, kad Dangės atkarpoje tarp Pilies ir Biržos tiltų stovėtų laiveliai, jachtos, vyktų judesys. Tačiau krantinių koncesininko – AB „Klaipėdos laivų remontas” jachtų uosto kapitonas Vilius Bartusevičius sakė, kad apklausus klientus paaiškėjo, kad beveik visi jie nori rinktis Pilies jachtų uostelį, o ne minėtąsias krantines. Pirmiausiai – dėl laivų saugumo. Esą susidomėjo tik vienas, ir tas labiau reklamos tikslais.

Tačiau sporto klubo „Ostmarina” atstovas Valerijus Bogunas yra įsitikinęs, kad sudarius palankias finansines sąlygas ir čia įmanoma pritraukti buriuotojus.

„Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Gdansko centre suteikiama galimybė švartuotis nemokamai, bet negauni vandens, elektros, iki tualeto reikia paeiti 700-800 metrų. Tačiau stovi gražioje vietoje ir norinčiųjų tai daryti netrūksta. Aišku, Dangėje problema būna audrų metu, kai čia visur prasideda toks stiprus traukūnas, kad 6-8 švartovai nutraukomi. Tačiau žinant orų prognozes, galima neleisti statyti tuo metu laivų”, – sakė buriuotojas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti aiškų Pilies tilto kėlimo grafiką. Tiltą kelti esą reikėtų bent jau du kartus per parą, ne piko metu.

Komisija nusprendė įpareigoti BĮ „Klaipėdos paplūdimiai” parengti tokį grafiką iki kovo pradžios, kad jis dar galėtų būti pristatytas Lietuvos buriuotojų sąjungos suvažiavime – norima bandyti privilioti juos savaitgaliams, galbūt ir priderinti miesto renginius prie regatų.

V. Bartusevičius savo ruožtu žadėjo, kad KLR sudarys patrauklias sąlygas šioje vietoje švartuoti laivus.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas sakė, jog jei būtų patvirtintas aiškus tilto grafikas, būtų galima suderinti ir Pilies gatve nusidriekusio vienintelio 9-ojo maršruto grafikus.

„Dabar intervalas tarp reisų yra apie 10 minučių, tad koreguoti tiktai reikėtų. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad šis maršrutas sujungia abi perkėlas”, – sakė jis.

Yra trikdžių

Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, kad vien tilto kėlimo grafiko neužteks. Jo prižiūrėtojų – UAB „Viadukas” atstovų teigimu, vykdant profilaktinius pakėlimus yra programinės įrangos trukdžių, tad kai kuriuos veiksmus reikia atlikti rankiniu būdu, nors tai turėtų daryti automatika. Tad artimiausiu metu Savivaldybė turėtų aiškintis su tiltą rekonstravusiais rangovais.

Pilies tilto rekonstrukcija buvo baigta 2014-ųjų gruodį. Darbų rangovas buvo UAB „Hidrostatyba“, subrangovas – ta pati UAB „Viadukas“. Rekonstrukcija atsiėjo per 3,6 mln. eurų.

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Alma Montvilienė „Atvirai Klaipėdai” tvirtino, kad jokių didelių problemų, kurios neleistų pakelti tilto, nėra, tačiau būna trikdžių „automatikos, programinėje dalyje”.

„Aiškinamės, nes dar galioja garantija. Tiesa, kol yra šalčiai, tilto negalima kilnoti, tad detaliau viskas paaiškės tik atšilus”, – sakė ji.

Specialistė patikino, kad iki šiol laikomasi 2016-ųjų vasarą priimto sprendimo Pilies tiltą du kartus per mėnesį pakelti profilaktiškai (šis sprendimas buvo priimtas po to, kai per tų metų Jūros šventę tiltas sunkiai kilo dėl perdegusio saugiklio). Tiltas profilaktiškai keliamas naktimis nuolat, tik ne šaltuoju metų laiku. Artimiausias toks kėlimas suplanuotas kovo 9-ąją.

Beje, minėtoji komisija svarstė, kad galbūt prie tilto reikėtų įrengti elektroninius informacinius tablo, kurie informuotų, kada tiltas bus keliamas, kiek dar liko laiko iki jo nuleidimo ir panašiai. Pasak buriuotojo Valerijaus Boguno, tokių įrenginių ypač gausu Lenkijoje.

Užstringa kabinetuose

Politikai norėtų, kad daugiau veiksmo būtų ir pernai pavasarį oficialiai įteisintame vandens kelyje – Dangės atkarpoje nuo Biržos iki Liepų gatvės tilto. 

Tačiau BĮ „Klaipėdos paplūdimių” vyriausiasis specialistas ir Danės upės administratorius Deivis Bilkštis vardijo nemažai problemų.

„Tiltai turi būti paženklinti navigaciniais ženklais. Yra tiltus prižiūrintis rangovas, tad skelbti dar vieną konkursą nereikėtų. Vis judinau šį klausimą, bet jau ir atsakymų nebegaunu. Valčių nuleidimo slipo ties Liepų gatvės tiltu klausimas, nors ir palaimintas, užstrigo tarp kabinetų. Pakrančių inventorizavimas jau pusantrų metų nevyksta”, – sakė specialistas.

Pasak jo, kai kurie verslininkai, taip pat ir „Smiltynės perkėla”, matytų galimybes vykdyti laivybą iki pat Tauralaukio, tačiau dar reikėtų išmatuoti ir upės gylius, įteisinti naują vandens kelio atkarpą.

Komisijos pirmininkas Algirdas Grublys konstatavo, kad upėje negalima statyti net ir mažų prieplaukėlių, nes nėra inventorizuotos krantinės. Tad nutarta kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl inventorizacijos darbų pagreitinimo, kad jie būtų baigti bent per šiuos metus, ir ženklų įrengimo ant Liepų ir Mokyklos gatvių tiltų.