Jeigu apsišaukėlį Baltarusijos lyderį Aleksandrą Lukašenką pavadintume bepročiu, tai būtų ne jo įžeidimas, o tų žmonių, kuriems Motina Gamta ar ponas Dievas pagailėjo svarbių dalykų, įvardijimas. Nes tasai personažas – valdantis valstybę Lietuvos pašonėje – yra piktybinis.
Nieko nauja neparašysiu tvirtindamas, kad incidentas su kompanijos „Ryanair“ lėktuvu, skridusiu iš Atėnų į Vilnių, kuris Baltarusijos valdžios priverstinai buvo apgręžtas ir nutupdytas Minske, siekiant suimti režimo teroristu paskelbtą opozicinio žiniasklaidos kanalo įkūrėją, yra jei ne valstybinio terorizmo, tai piratavimo aktas. Ko gero, tikrai neturintis precedento kada nors istorijoje. Na, nebent prisimintume piratų industriją prie pusiau laukinio Somalio krantų, kuriam pažaboti Vakarų šalys keletą metų vykdo karinio laivyno operacijas.
Akivaizdu, kad Minsko diktatorius po pernai įvykdytų suklastotų rinkimų nusprendė nepaisyti jokių ribų, liaudiškai tariant, dėjo skersą reaguodamas į civilizuoto pasaulio nuomonę ir įsitaisęs po Maskvos kremliaus sparneliu dabar siekia pamažu it viščiukus išgaudyti pernai vasarą ir rudenį vykusių protestų veikėjus. Susodinti juos belangėn arba, kaip tvirtino terorizmu kaltinamas Minske iš „Ryanair“ lėktuvo išlaipintas žiniasklaidos kanalo „Nexta“ įkūrėjas Romanas Protasevičius, pastatyti juos prieš mirties bausmės egzekucijos grėsmę. Pabrėžiant aiškiai ir visiems suprantamai: niekas niekur nėra saugus.
Jeigu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užsienio šalyse, kaip įtariama, žudo savo oponentus, kodėl to negali daryti jo partneris Minske?
Vis dėlto sekmadienio popietę negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad apie „Ryanair” lėktuvo incidentą esu jau girdėjęs. Praėjusiais metais per „prezidento rinkimus” Baltarusijoje buvo sulaikyta trys dešimtys neaiškių Rusijos piliečių, kurie žiniasklaidos buvo apibūdinti kaip privačios karinės struktūros „Wagner” nariai. Ponas Lukašenka iš pradžių sakė, kad anos kompanijos tikslas yra destabilizuoti padėtį šalyje, o vėliau netikėtai visus juos perdavė į Maskvos rankas, nors jų išdavimo siekė ir Ukrainos valdžia, turėjusi įtarimų, kad kai kurie „wagneriečiai” yra prisidėję prie Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing-777” numušimo virš Ukrainos Donbaso regiono.
Kai kurių pasakotojų požiūriu, Baltarusijoje atsiradę „wagneriečiai“ buvo gudrios Ukrainos ir galbūt Turkijos bei JAV žvalgybų operacijos dalis. Kadangi „Wagner“ samdiniai dalyvauja kariniuose konfliktuose įvairiuose pasaulio regionuose, sumanytojų tikslas esą buvo išvilioti juos vykti kur nors per Minską ir Stambulą (tokį sudėtingą tranzito keliavimo būdą sąlygoja COVID-19 pandemijos sąlygos), o Ukrainos oro erdvėje, perėmus lėktuvą, tupdyti Kijeve ir įtariamuosius MH-17 reiso byloje suimti ir perduoti teismui Hagoje (ten nagrinėjama byla dėl numušto Malaizijos oro linijų lainerio, kada žuvo 298 žmonės). Nei oficialiai, nei neoficialiai tokios versijos niekas nepatvirtino. Tačiau Ukrainos žiniasklaidoje apie ją pranešimų buvo apstu. Tarptautinė žurnalistų-tyrėjų platformos „Bellingcats“ atstovai dar š. m. balandį žadėjo šia tema viešai parodyti susuktą filmą šia tema. Tačiau ligi šiol neparodė.
Nors niekas negali „wagneriečių“ Baltarusijoje istorijos patvirtinti ir ji gali būti lakios fantazijos žurnalistų išmislas, Baltarusijos diktatoriui ji galėjo patikti. Nes tas veikėjas nebejaučia jokių ribų.
Galime kelti klausimą, ar iš Baranovičių bazės perimti į Vilnių skridusį „Ryanair“ boingą naikintuvas MiG-29 būtų atidengęs ugnį arba ėmęsis kitokių būdų jį nutupdyti Minske ar kitur Baltarusijoje. Tačiau geriau nereikia. Anas režimas jau anksčiau yra įrodęs, kad gali numušti civilinius orlaivius: dvidešimtojo amžiaus pabaigoje taip nutiko dviem oreiviams amerikiečiams, dalyvavusiems tarptautinėse varžybose. Todėl „Ryanair“ pilotams būtina dėkoti, kad keleivių saugumas jiems pasirodė pats didžiausias iššūkis.
Staselis su savo nuomone nusivažiavo netrukdomai. Gera spec. tarnybų operacija parodanti, kas yra valdžioje ir kiek netrukdomai galima raginti ją nuversti, persekioti milicininkų šeimas ir jas žudyti.