Vienas Šilutės verslininkas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) beveik metus negali atgauti bendrovės kompiuterių, nors jis nėra įtariamasis ir jo bendrovei jokia byla neiškelta.  STT atlieka tyrimą dėl vieno urėdo įtartinų veiksmų, o verslininko bendrovė kažką tai urėdijai statė, nors paties urėdo net nepažįsta.

Tačiau šilutiškio bėdos, palyginti su vieno bankroto administratoriaus – tik žiedeliai. STT ketverius metus be pagrindo tampė sąžiningai savo pareigas bandžiusį atlikti bankroto administratorių, jį visai Lietuvai apskelbė esant kyšininku. Nors teismas pripažino, kad itin aktyvus šios tarnybos tyrėjas buvo ne tik neteisus, bet ir pažeidė įstatymus, nuo jo galvos nė plaukas nenukrito.

Asociatyvi nuotr. iš prokuratūros feisbuko

Kaltųjų, žinia, nerasta (nes ir neieškota) ir dėl vargšės buhalterės iš Mosėdžio savižudybės. Moteris pasikorė iškart po ją palaužusios apklausos STT.

Apie ką mes čia? Apie tai, kad su korupcija turinti kovoti ir nemažą biudžeto pyrago gabalą kasmet sau atsiriekianti tarnyba ne pirmą, ne antrą ir net ne dešimtą kartą demonstruoja, kad jos pareigūnai dirba ne tik neprofesionaliai, bet ir neretai balansuoja ant teisėtumo ribos.

Situaciją nuspręsta gelbėti, įvedant Lietuvoje specialiojo prokuroro pareigybę. Dėl to jau sutarė Vyriausybės ir prokuratūros vadovai.

Specialusis prokuroras, pranešama, turėtų tirti ypač svarbius korupcinius nusikaltimus, pirmiausia, politinę korupciją, kurios padarymu įtariami aukšti valstybės pareigūnai, politikai, teisėjai. Kaip pavyzdys galėtų būti garsiausia pastarojo meto tokių  bylų –  šiuo metu vis dar tebetiriamas buvusio klaipėdiečio, Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio kyšio skandalas.

Sumanymas būtų sveikintinas, jei specialusis prokuroras turėtų jam pavaldžią komandą. Deja, apie tai nekalbama. Tik paskelbta, kad jis neva turės didesnes garantijas. Kokias – kol kas neaišku, akcentuojama tik, kad jį bus sunkiau nušalinti nuo bylos.

Panašu, kad tai bus tik formalus naujos pareigybės atsiradimas, nes tyrimą atlikti specia­lusis prokuroras vis tiek turės pavesti ne kam nors kitam, o tiems patiems STT pareigūnams.

Kad kokybinės permainos teisėsaugoje, kovojančioje su korupcija, būtų ne formalios, o esminės, reikia labai nedaug – tik politinės valios. Reikia, kad nors vienas iš valdančiųjų politikų išdrįstų garsiai suabejoti, ar mūsų baigiančiai išsivaikščioti šaliai reikia tiek daug teisėsaugos institucijų, neretai dubliuojančių viena kitos funkcijas, bei pasirūpinti, kad būtų įkurtas nepriklausomas Specialiojo prokuroro institutas.

Tai neturėtų būti dar viena nauja teisėsaugos institucija šalia daugybės kitų. Specialiojo prokuroro institutą galėtų sudaryti keletas pačių profesionaliausių pareigūnų iš tos pačios STT bei, pavyzdžiui, iš apygardų prokuratūrose esančių Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių (ONKTS) prokurorų. Pastarieji, šalyje beveik nelikus didelių organizuotų nusikaltėlių gaujų, dabar neretai knebinėja 50 eurų kyšių ar kelių gramų kanapių bylas ir savo darbo pobūdžiu yra gerokai nutolę nuo grėsmingai skambančio skyriaus pavadinimo turinio.

Atsisakius regioninių STT padalinių su brangiai išlaikomais pastatais, raštvedžiais, ūkvedžiais, vairuotojais ir kitu pertekliniu personalu, be kita ko, būtų sutaupyta ir nemažai biudžeto lėšų.

Kitu atveju specialusis prokuroras liks tik dar viena „saviems geriems“ vyrukams įkurta šilta vietelė su gerokai padidintu atlyginimu. Apie tai, beje, pranešti suskubta.