Vis daugiau gyvenimo persikeliant į internetinę erdvę, paskui seka ir nusikaltėliai. Pasitelkdami įvairius metodus nuotoliniai sukčiai kėsinasi ne tik į gyventojų turtą, bet ir asmens duomenis. Deja, apsigauti nesunku – šiandien sukčių siunčiamų žinučių neatpažįsta kas antras lietuvis, rodo naujausias Lietuvos gyventojų tyrimas.    

„Dažnai gali net nesuprasti, kad tave apgavo nuotoliniai sukčiai. Žmonėms atrodo, kad vien nuorodos paspaudimas ar kontaktinių duomenų suvedimas negali pakenkti, tačiau tai – netiesa. Kuo daugiau informacijos žino sukčiai, tuo didesni šansai jiems pasiekti jūsų pinigus. Kiekvieno mūsų atsakomybė yra nesuteikti vagišiams šios „amunicijos“, – policijos pranešime pažymi atstovas komunikacijai Ramūnas Matonis.

Pirmadienį policija pristato visiškai naują įrankį, kuris padės geriau atpažinti populiariausias nuotolinio sukčiavimo rūšis Lietuvoje. Naują puslapį www.neapsigauk.lt sukūrė telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ kartu su Lietuvos policija. 

„Sukūrėme visiškai naują įrankį, kuris net tik padės atpažinti dažniausiai sutinkamas nuotolinio sukčiavimo rūšis, bet ir pateiks patarimų, kaip į nuotolinių sukčių pinkles nepakliūti. Pirmą kartą šalyje pristatomas ir audiogidas, kuriuo galės naudotis silpnaregiai ir tinklalaidžių gerbėjai. Pirmąjį tokį audiogidą įgarsino radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė“,– pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius. 

Daugelis melagingų SMS neatpažįsta

Apgaulingos SMS žinutės vis dar efektyvios – beveik kas antras lietuvis neatpažįsta melagingų žinučių, rodo naujausia „Bitės“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta gyventojų apklausa. Apklausos dalyviams buvo rodomi realūs apgavysčių pavyzdžiai ir tikrinama, ar šie atpažįsta sukčiavimą. 

„Didžioji dalis apklaustųjų neatpažino būtent didžiausiais naujienų portalais apsimetusių sukčių. Nemažai žmonių lengviau apsigauna, jei jiems rašo žinomas, patikimas asmuo ar organizacija – sukčiai tuo naudojasi. Įprastai žinutėse būna nuoroda, kurią siūloma paspausti: ten neva bus naujiena, sąskaita ar kita „deganti“ informacija. Paspaudus nuorodą patenkama į puslapį, kur prašoma įvesti duomenis ar slaptažodžius. Tokio prašymo tikslas – gauti prisijungimą prie jūsų elektroninės piniginės, įvairių paskyrų ar pavogti asmens duomenis“, – paaiškina G. Butėnas.

Policijos atstovas R. Matonis akcentuoja, kad naudojantis koronaviruso situacija, kai žmonės dar jautresni, sukčiai gali apsimesti Pasaulio sveikatos organizacija, Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija VMI ir t.t. 

„Nespauskite jokių trumposiomis žinutėmis gautų nuorodų. Taip pat svarbu niekada neatsakyti į žinutę, kurioje prašoma nurodyti PIN kodą, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus privačius duomenis. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu SMS žinute, el. paštu atskleisti asmeninę informaciją. Svarbiausia – nuolatos būti atidiems, neskubėti, skirti laiko kritiškai įvertinti gautą informaciją“, – įspėja R. Matonis.

Netikras puslapis apgautų kas penktą

Kas penktas lietuvis neatpažįsta netikrų puslapių. Žmonės sunkiai atpažįsta žinomos organizacijos, pavyzdžiui, VMI vardu apsimetančius sukčius, kurie netikrame internetiniams puslapyje gali skelbti apie valstybės paramą gyventojams, neįtikėtinai palankias investicijas ir pan. Sukčiai skatina suvesti savo asmeninius duomenis ir taip neva praturtėti. 

„Sukčiavimui dažnai pasitelkiamas žinomo žmogaus ar įmonės vardas, todėl puslapis atrodo tikroviškiau, patikimiau. Išvilioję jūsų asmeninius duomenis, nuotoliniai sukčiai gali jus atakuoti tikslingiau – pavyzdžiui, skambindami telefonu, siųsdami kenkėjiškus, apgaulingus el. laiškus“, – paaiškina „Bitės“ ekspertas. 

R. Matonis pasakoja, kad prieš internete suteikiant bet kokią asmeninę informaciją, derėtų įvertinti, ar nesate pavojingame puslapyje. Nors sukčių sukurti puslapiai atrodo tikroviškai, tačiau nuoroda viršuje bus kiek kitokia. Jei naudojamas duomenis šifruojantis SSL sertifikatas, puslapio pradžioje bus užrašas https, ne http. Į šias smulkias detales verta atkreipti dėmesį, nes dažnai tik jos ir padeda atskirti kenkėjiškas svetaines, pataria policijos atstovas.

Gera žinia, kad lietuviai jau atpažįsta akivaizdžias apgaules – pavyzdžiui, kai ekrane iššoka milžiniškas užrašas apie laimėtą itin vertingą prizą. Tokiu apgaulės būdu patikėjo vos 5 proc. apklaustųjų. 

Praleisti  skambučiai – spąstai tūkstančiams

Radote praleistą skambutį iš telefono numerio su nepažįstamu šalies kodu? Šioje šalyje nesate buvę ir neturite artimųjų? Tikėtina, jog jus ir čia atakuoja sukčiai, tik ir laukiantys, kol perskambinsite.  

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, ši, „Wangiri“ pavadinimu žinoma sukčiavimo rūšis – viena populiariausių sukčiavimo rūšių pasaulyje. Tai labai trumpi skambučiai, paprastai iš gana egzotiškų užsienio valstybių. Sukčiai tikisi, kad radęs praleistą skambutį žmogus perskambins, o tada bus nukreiptas brangaus apmokėjimo numeriu. Paprastai viena laukimo minutė būna itin brangi, kartais vien sujungimas kainuoja 17 eurų. 

Radę nežinomo numerio iš užsienio skambutį, perskambintų tik 3 proc. apklaustųjų, rodo tyrimo duomenys. Kadangi Lietuvoje telefono ryšiui naudojama daugiau kaip pusketvirto milijono SIM kortelių, išeitų, jog net 100 tūkst. lietuvių gali nukentėti nuo „Wangiri“ sukčių. 

„Atminkite, kad tarptautinis Lietuvos skambučių kodas, visada rodomas telefono numerio pradžioje, yra +370. Jei skambina iš užsienio, geriau neatsiliepkite ir neperskambinkite, kol nesate tikri, kas skambina. Juk jei skambina artimieji, greičiausiai sulauksite ir SMS žinutės. Skambinančio numerio verta paieškoti ir paieškos sistemoje „Google“. Jei tai sukčių numeris, gali būti, jog internete apie jį jau bus įspėta“, – paaiškina R. Matonis.