Saugomų kultūros paveldų objektų valdytojai galės tikėtis gauti didesnę Klaipėdos savivaldybės paramą, be to, į ją galės pretenduoti ir tie, kurie iki šiol neturėjo tokios galimybės. O Klaipėdos politikai siūlo padidinti tokiai paramai skiriamą finansavimą.

Saugomu kultūros paveldo objektu pripažinto buvusio Klaipėdos policijos sandėlio pastato fasadas šiemet sutvarkytas gavus uostamiesčio savivaldybės paramą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdoje jau kelerius merus galioja tvarka, jog saugomų kultūros paveldo objekto valdytojai iš savivaldybės gali gauti paramą tvarkybos darbams. Parama skiriama tvarkyti saugojamus pastatus, esančius senamiestyje, naujamiestyje ir Smiltynėje.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams ketvirtadienį pristatė miesto tarybos sprendimo projektą, kuriuo numatyta galiojančią tvarką tobulinti.

Numatoma, kad gauti paramą tvarkybos darbams galėtų ir dvarų – Mažojo Tauralaukio, Joniškės, Bachmano, Sendvario, Rumpiškės, Gedminų dvarų valdytojai. Šiuose dvaruose priskaičiuojama apie 30 atskirų pastatų.

„Prieš kelerius metus galimybę gauti paramą tvarkybos darbams domėjosi Mažojo Tauralaukio dvaro pastatų valdytojai, bet tada nebuvo galimybės skirti paramą. O šiemet labai intensyviai tokia galimybe domisi Bachmano dvaro valdytojai“, – teigė V. Juška.  

Koreguojamoje tvarkoje taip pat numatoma dabar esančią maksimalią paramos sumą tvarkybos darbams padidinti nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. eurų, o taikomiesiems tyrimams – nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

„Statybos darbų kainos gana stipriai išaugusios ir siūlome atsižvelgti į tą infliaciją, kuri vyksta statybos sektoriuje“, – siūlymą argumentavo V. Juška.

Tačiau papildomai didinti finansavimą teikiamai paramai neprašoma – kitiems metams suplanuota išdalinti 320 tūkst. eurų.

„Rašote, kad papildomų lėšų nereikės, nors ir finansuojamų darbų riba didinama, ir daugiau objektų, pretenduojančių į paramą, atsiranda. Tai reiškia, kad bus sutvarkoma mažiau objektų?“ – klausė komiteto narė Lina Skrupskelienė.

V. Juška teigė, jog kultūros paveldo objektų tvarkymo darbų dalinės paramos sumą nustato politikai ir tai yra jų valioje.

„Kokia suma būtų reikalinga, juo labiau, kad dabar prisijungia ir dvarai, kurie dar nebuvo finansuojami“, – teiravosi Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

V. Juška pateikė skaičius, jog šiemet buvo sulaukta septynių naujų paraiškų gauti dalinį finansavimą, o keturių objektų finansavimas buvo užtikrintas anksčiau, nes šiemet jau vyko jų vėlesni etapai. „Šiemet panaudosime 300 tūkst. eurų, dalis objektų liko už ribos, nes bendra paraiškų suma siekė 522 tūkst. eurų“, – teigė V. Juška.

Todėl A. Barbšys komiteto nariams pasiūlė formuoti siūlymą Klaipėdos savivaldybės administracijai, kad kitų metų biudžete paramai tvarkyti kultūros objektus būtų numatyti ne 320 tūkst. eurų, o 500 tūkst. eurų. Komiteto nariai tokiam siūlymui ir pritarė.  

Klaipėdoje iš viso yra daugiau nei 430 saugomų kultūros paveldo objektų, apie 270 jų yra senamiestyje, naujamiestyje, ar Smiltynėje, tad jų valdytojai gali pretenduoti gauti paramą iš savivaldybės tvarkybos darbams.

Šiemet dalinis finansavimas skirtas sutvarkyti Žvejų g. 18, Pylimo g. 2, Tiltų g. 1, Jūros g. 1A ir Pievų tako g. 4 esančių pastatų fasadus ar stogus, pinigų skirta ir šv. Jono bažnyčios archeologiniams tyrimams.