Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-08 |
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) išeivijoje susirūpinimas netinkamu vadinamojo Klaipėdos sukilimo operacijos dalyvio, JAV lietuvio Andriaus Martus-Martusevičiaus atminimu, sulaukė reakcijos.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė pirmadienį bendru sutarimu palaikė idėją A. Martui-Martusevičiui skirtą atminimo lentą perkelti į pirminę memorialo teritoriją, arčiau paminklo.
„Atvira Klaipėda“ vasarį rašė, jog LŠS išeivijoje atstovas, istorikas Ernestas Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad šis Amerikos lietuvis nuolat užmirštamas per minėjimus ir teigė, jog paprasčiausia išeitis būtų perkelti jam skirtą atminimo lentelę į paminklo sukilėliams teritoriją, nes vietos ten yra.
Gegužę šį siūlymą LŠS formalizavo – atsiuntė atitinkamą prašymą Klaipėdos merui ir miesto Tarybai.
„Paminklinė lenta obelisko pakraštyje ilgainiui susmego į žemę, užrašai išblanko. Nuo memorialo atriboto A. Martaus-Martusevičiaus antkapio žmonės per šventes nepastebi, gėlių nepadeda, nelabai supranta, kas, kada ir kodėl ten palaidotas. Parko lankytojai tikriausiai mano, jog tai koks nors atsitiktinai išlikęs sunaikintų miesto kapinių fragmentas arba iš kitur perkeltas svetimkūnis. Todėl mes, išeivijos šauliai ir prašome savivaldybė deramai pagerbti užmiršto visuomenės veikėjo, Klaipėdos kraštui nusipelniusio A. Martaus-Martusevičiaus atminimą. Istorikų žiniomis, paminklinė plokštė guli ant svetimo kapo, nors tikroji jo kapavietė nustatyta“, – rašė šauliai, įsitikinę, kad tinkamai įkomponuotas į memorialo aplinką A. Martaus-Martusevičiaus antkapis „šiai vietai galėtų suteikti papildomą istorinę-reprezentacinę prasmę, primintų ir lietuvių išeivių indėlį kovose už laisvę, įprasmintų Lietuvos ir JAV ryšius praeities ir šiandienos kontekstuose“.
Klausimą minėtajai darbo grupei pristatęs Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, jog pagaminus lentelę galiausiai įvyko nesusipratimas ir klaida, nes ji paguldyta svetimo kapo vietoje, kuri sovietmečiu atliekant rekonstrukciją buvo prijungta prie komplekso.
Pasak V. Juškos, po konsultacijų su Kultūros paveldo departamento atstovais siūloma lentelę perkelti į originalią kapo vietą, už Vyčio kryžiaus.
„Minimalų poveikį darytų kompleksui, tiek vizualiai, tiek fiziškai telpa. Veiksmas nėra imlus nei žemės darbams, nei lėšoms, galėsime operatyviai šitą darbą atlikti“, – sakė vedėjas.
Tokiam jo siūlymui darbo grupė pritarė vienbalsiai.
ISTORIJA
1874 m. lapkritį Ingavangyje, Marijampolės apskrityje gimęs A. Martusevičius-Martus, anot kraštotyrininko Vytauto Šilo, JAV gyveno nuo 1895 metų. Kiti šaltiniai nurodo, jog jis pirmiausia dirbo anglių kasykloje, vėliau tarnavo Ilinojaus 4-ajame pulke.
„Nuo 1907 rūpinosi lietuvių apgyvendinimu Brukline. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, gastroliavo su lietuviais vaidintojais po lietuvių kolonijas“, – Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo, kad A. Martusevičius-Martus rašo V. Šilas.
„1914-1915 lankėsi Lietuvoje, dalyvavo pasitarimuose Vilniuje organizuojant Lietuvių pabėgėliams šelpti komitetą, rinko aukas Lietuvių gelbėjimo, Lietuvos autonomijos fondui. Grįžęs į JAV rinko aukas Lietuvai, rūpinosi žinių apie Lietuvą skleidimu JAV spaudoje“, – rašo V. Šilas.
Pasak jo, emigrantas į Lietuvą grįžo 1920-aisiais. 1922-ųjų pabaigoje –1923-ųjų pradžioje A. Martus-Martusevičius ne tik aktyviai pasisakydavo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Klaipėdos krašte rengtų mitingų metu, bet ir, anot istoriko Vasilijaus Safronovo, kartu su kitu JAV lietuviu Antanu Ivaškevičiumi iš esmės finansavo minėto komiteto propagandinę ir agitacinę veiklą, vėliau tapo jo nariu.
Skelbiama, kad A. Martus-Martusevičius persišaldė 1923-iųjų sausio 15-ąją Klaipėdoje, prancūzų prefektūros šturmo metu, ir mirė vasario 19-ąją. Vienais duomenimis Klaipėdoje, kitais – Kretingoje.
Didesnės lentos, šita maža