Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-05 |
Šilumą ir elektros energiją iš sudegintų atliekų gaminančiai bendrovei „Gren Klaipėda“ (buvusi „Fortum Klaipėda“) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) pavyko įrodyti, kad ji 2018 m. nesudegino daugiau atliekų nei leido taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pernai vasarį „Fortum Klaipėda“ buvo skyręs 300 Eur baudą už tai, kad ji 2018 m. esą sudegino 259 684,2 tonų atliekų, nors minėtajame leidime įrašytas leistinas kiekis siekia 255 000 tonų.
Nesutikdama ir su tokiu vertinimu, ir su paskirta sankcija bendrovė buvo padavusi skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Įmonė aiškino, kad į bendrą sudeginamo kuro kiekį neturi būti įskaičiuojama natūrali jo netektis ir tokios nesudegančios inertinės atliekos, kaip kad geležis ir aliuminis. Esą TIPK leidime yra nurodytas atliekų, kurias deginant yra išgaunama energija kiekis, o ne bendra į deginimo įrenginį pateikiama jų masė.
Anot įmonės, ji 2018 m. gavo 259 289,4 t atliekų, tačiau 1369,62 t buvo prarastos dėl natūralios netekties (drėgmės ir lakiųjų organinių junginių išgaravimo bunkeryje), o 3390,5 t buvo nedegantys juodieji ir spalvotieji metalai, todėl faktiškai ji tais metais sudegino 253 448,5 t atliekų ir leistinų kiekių neviršijo.
Įmonė akcentavo ir aplinkybę, kad tokia praktika buvo taikoma ir tikrinant 2016 bei 2017 metais sudegintus atliekų kiekius, tad esą visai nesuprantama, kodėl AAD nukrypo nuo ankstesnės metodikos.
Klaipėdos teismas tokį skundą pernai spalį atmetė konstatuodamas, kad nėra jokios atliekų pavertimo energija jas deginant apskaičiavimo metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti, kiek inertinių atliekų reikėtų eliminuoti iš maksimalaus leistino kiekio, o „Fortum Klaipėda“ niekada nebuvo kreipusis dėl oficialios konsultacijos.
Nesutikdama su tokiu verdiktu bendrovė jį apskundė LVAT. Skunde įmonė dėstė, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas neįvertinus bylai svarbių įrodymų ir esminių argumentų.
Skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, konstatavo, kad pirma instancija neatsižvelgė į tai, jog šiai bylai yra svarbus pernai liepą Klaipėdos apygardos teismo priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl baudos įmonės darbuotojui už neva padarytą nusižengimą deginant atliekas. Šioje byloje buvo konstatuota, jog teiginys, kad TIPK leidimas nenumato galimybės išskaičiuoti metalus, yra formalus ir nepaaiškina, kodėl pats AAD šiuos klausimus interpretuoja skirtingai. Akcentuota, kad atliekų deginimo proceso esmė yra sukurti energiją, o metalai energinės vertės neturi (iš jų kuras negali būti išgaunamas), todėl būtų nelogiška, jei jie būtų traktuojami kaip kuras.
Įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo nutarimą, LVAT konstatavo, jog šioje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, kad „Fortum Klaipėda“ 2018 metais sudegino daugiau negu 255 000 t kuro. Neskundžiamu sprendimu taip pat buvo konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad įmonė padarė pažeidimą, o AAD sprendimas panaikintas.
Parašykite komentarą