Paaiškėjus, jog vadinamoji sveikatos apsaugos reforma, kuri palies ir pagrindines uostamiesčio ligonines, juda lėčiau nei manyta, Klaipėdos savivaldybės administracija nusprendė nestabdyti pradėtų Klaipėdos universitetinės ligoninės rekonstrukcijos parengiamųjų darbų.

Tai paaiškėjo antradienį savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje, kuriame po mėnesio pertraukos vėl šį klausimą komiteto nariams pristatė Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Sandra Tamašauskienė.

Jos teigimu, paaiškėjo, jog sveikatos apsaugos įstatymo svarstymas, nors ir buvo žadėta, gruodžio mėn. neįvyks, šis klausimas nukeltas į vasario mėnesį, o miesto taryboj jis bus svarstomas dar vėliau, tad nuspręsta toliau vykdyti jau suplanuotus ligoninės modernizavimo veiksmus.

„Šiuo metu siekiame išsiaiškinti, kokius saugiklius ir sąlygas galėtume įrašyti skelbiamo pirkimo konkurso dokumentuose, kad apsidraustumėm nuo galimų rizikų dėl pavaldumo ir perkančios organizacijos pasikeitimo. Laukiame atsakymo ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos, ir iš teisininkų, ir iš konsultantų”, – esamą situaciją apibūdino pranešėja.

Tuo metu komiteto narė Alina Velykienė patarė savivaldybės administracijai neprisiimti per daug atsakomybės dėl ligoninės rekonstrukcijos. Jos teigimu, „negalima iš karto pirkti projektavimo plius rangos darbų”.

„Įsivaizduokit rangovas, laimėdamas tokį pirkimą, susiprojektuos sau naudingiausius darbus, ne tuos, kurių galbūt reikia ligoninei, kurių reikia mums, kaip užsakovams. Ir mes neturėsim įtakos nei galios po to pakeisti sprendinius”, – kalbėjo politikė, pridūrusi, jog toks pirkimas būtų labai rizikingas ir jo esą niekad nerekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba.

Jos teigimu, pirmiausia reikia pirkti tik projektavimo darbus, juos išdėstant etapais.

„Aš primygtinai siūlau pirkti atskirai projektavimą, nusimatyti tam tikrus etapus, todėl kad įtraukiant projektavimą plius rangą mes savo veiklos plane, biudžete negalėsime pamatyti bendros sumos, kokia yra projekto vertė (…) Jeigu mes perkame projektavimą plius rangą, mes pasirašome sutartį tokią, iš kurios mes neišlipsime, kol rangovas paskutinės vinies neįkals, paskutinio špakliaus neuždės ir neužbaigs”, – kalbėjo ji, priminusi ir netinkamą nakvynės namų Dubysos g. pavyzdį, už kurį savivaldybė turėjo susimokėti baudą.

Jai pritarė ir vicemeras Arvydas Cesiulis, ir komiteto pirmininkas Kazys Bagdonas, tačiau, Vaidos Raugelės teigimu, „norint eiti kitu keliu, reiktų ne vieną jau priimtą sprendimą pakeisti”.

„Aš siūlau neišeiti iš šio klausimo ribų, vadovautis tuo, kas yra nuspręsta”, – sakė ji, pacitavusi dokumentus, pagal kuriuos savivaldybės taryba yra numačiusi atlikti KUL rekonstrukciją.

Kadangi šis klausimas komiteto posėdyje buvo pristatytas tik kaip informacija, dėl jo balsuojama nebuvo, tad politikai, dar šiek tiek pasiginčiję, išsiskirstė, nieko konkrečiai nenusprendę.

INFORMACIJA

Klaipėdos miesto taryba dar pernai liepą pritarė, kad Klaipėdos savivaldybės administracija pateiktų paraišką Europos energijos efektyvumo fondui dėl techninės pagalbos skyrimo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) pastatų modernizavimui reikalingai dokumentacijai parengti. Po metų, jau šių metų liepą, miesto tarybos kolegija pritarė tam, kad KUL rekonstrukcija būtų vykdoma miesto biudžeto lėšomis.

Tačiau prieš mėnesį uostamiesčio politikai suabejojo, ar teisinga rekonstrukcijai pinigus, kurių reikia apie 12 mln. eurų, skirti tik iš miesto biudžeto, kai ligoninės paslaugomis naudojasi didelė dalis Vakarų Lietuvos, t.y. ir kitų savivaldybių gyventojų. Tąsyk siūlyta, jog prie KUL rekonstrukcijos galėtų prisidėti Sveikatos apsaugos ministerija.

KUL 1, 3 ir 4 korpusų modernizavimą numatyta finansuoti miesto biudžeto lėšomis. Kitais metais lėšų poreikis planuojamas 620 tūkst. eurų, 2023 metais – 2,9 mln. eurų, 2024 ir 2025 metais – po 2,5 mln. eurų 1 korpuso rekonstrukcijai ir 2026 metais – 3 mln. eurų 4 (infekcinio) korpuso rekonstrukcijai.