Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-12-20 |
Užimtumo tarnyba skelbia, kad į Lietuvą perkelti Afganistano piliečiai pasklido po visą šalį: kai kurie jau pradėjo dirbti, kiti darbų dar ieškosi. Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros.
Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai. Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui. Klaipėdos miesto vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganistaniečiai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.
Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą. Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą. Jis nepamišo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi. Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.
Dėl šių asmenų įdarbinimo kreiptasi į UAB „Rimi Lietuva” dėl gamybos darbuotojo kepykloje arba virtuvėje, „Autofiksas LT” ir „Žuvita” dėl žuvies apdirbėjo ar pakuotojo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, iš Afganistano evakuoti Lietuvoje integruojami 179 asmenys, iš jų 51 vyras, 43 moterys, 85 vaikai. Iš visų vaikų yra mokyklinio amžiaus (nuo 6 iki 16 metų) – 38. Klaipėdoje iš viso apsigyveno aštuoni afganistaniečiai.
Užimtumo tarnyba tikina, kad jos specialistai šiuo metu aktyviai dirba su pabėgėlio statusą turinčiais afganistaniečiais – atsižvelgiama į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį. Jie supažindinami su situacija darbo rinkoje, kalbama apie jų lūkesčius ir savęs pozicionavimą ieškant darbo su didesniu nei vidutiniu darbo užmokesčiu. Pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.
Gal galite paaiškinti, kodėl Užimtumo tarnyba taip išskirtinai rūpinasi ne piliečių ir ne mokesčių mokėtojų įdarbinimu? Ir didesniu nei vidutinis atlyginimu? Gal į Užimtumo tarnybą įdarbinkit? Galės dirbti ir su dari kalba, nes labai nori.