Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 nuolatinis gyventojas. Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo gyventojų ir būstų surašymo, kuris įvyko 2001 m., duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu – 673,2 tūkst.

Per dešimtmetį po paskutiniojo surašymo nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc. Per šį laikotarpį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau gyventojų nei atvyko, gimė 113,7 tūkst. mažiau nei mirė.

Mažiausiai žmonių gyveno Neringos (3,6 tūkst.), Birštono (4,1 tūkst.), Rietavo (7,4 tūkst.) ir Pagėgių (7,4 tūkst.) savivaldybėse.

Neringos savivaldybės nuotr.

Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik 6 savivaldybėse: Neringos – 40,4 proc., Klaipėdos rajono – 11, Kauno rajono – 7,4, Palangos miesto – 6,4, Vilniaus miesto – 3,9, Vilniaus rajono – 1 proc.

Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje – 21,7 proc., Skuodo rajono savivaldybėje – 21,1, Pakruojo rajono savivaldybėje – 20,7 proc.

Vilnius – vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto gyventojų skaičius išaugo 4,1 proc. ir dabar siekia 546,2 tūkst. Tai – penktadalis šalies gyventojų. Kitų didžiųjų miestų gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio gyventojų skaičius – 10,6 proc., Šiaulių – 7,9 proc., Klaipėdos – 6,4 proc. Kauno – 5,5 proc. ir nebesiekia 300 tūkst. (298,8 tūkst.).

2021 m. Lietuvoje gyveno 1,305 mln. vyrų (46,4 proc. visų gyventojų) ir 1,505 mln. moterų. Per dešimtmetį tarp surašymų vyrų sumažėjo 7 proc. (97,6 tūkst.), moterų – 8,2 proc. (135 tūkst.).

2021 m. 1 000 vyrų teko 1 154 moterys (2011 m. – 1 170, 2001 m. – 1 139). Daugiausia moterų 1 000 vyrų teko Panevėžio miesto (1 247), Birštono (1 235), Palangos miesto (1 234), Druskininkų (1 226), Kauno miesto (1 220), mažiausiai – Kaišiadorių (981), Panevėžio (1053), Alytaus (1058) rajonų savivaldybėse.

Palyginti su ankstesnių surašymų duomenimis, didėja 15–64 metų amžiaus gyventojų dalis, mažėja vaikų iki 14 metų dalis. 2021 m. surašymo duomenimis, gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes pasiskirstė taip: vaikai iki 14 metų sudarė 14,8 proc., 15–64 metų amžiaus gyventojai – 65,3 proc., 65 metų ir vyresni gyventojai – 19,9 proc. visų šalies gyventojų.