Pasiskaitė Spyglys, ką paskutinėmis dienomis rašė jo bičiulė „Atvira Klaipėda” ir eilinį sykį pagalvojo, kaip mums visiems pasisekė, kad prieš beveik 32 metus nusprendėme atsikratyti tarybinės valdžios. Šįkart dygliuotajam tokia mintis kilo dėl to, kad nepaisant figos lapeliu visokiems siaurakakčiams valdininkams tampančio Bėdėaro, visgi ateities kartoms paliksime žymiai atviresnį ir aiškesnį nūdienos kultūrinio lauko vaizdą.
Štai, skaito Spyglys eilinį „Atvira Klaipėdos” istorinių rašinių ciklo rašinį apie pokario Klaipėdą ir liūdi dėl to meto cenzūros. 1948 m. liepos Vykdomojo komiteto sprendimo projekte rašoma, kad Duonos kombinato direktoriui drg. Kolosovui bus pareikšta pastaba „už netaktišką elgesį Vykdomojo komiteto posėdžio metu”. Ir galvok dabar žmogus, ką gi tokio netaktiško kombinato direktorius pasakė miesto šulams ar kolegoms iš Zagotzerno? Spektras juk gali būti platus. Nuo paprasto qrwa nx iki pasiūlymo įdėti vyrišką lyties organą į burną, o ne rankšluosčius. Arba kažką apie haremą+alkoholizmą. Jau nebesužinosim.
O štai nepriklausomos, demokratinės, laisvos ir atviros Lietuvos teismas savo sprendime atvirai rašo, kad Klaipėdos apylinkės prokurorė Viktorija Giniotienė pagrįstai gavo pastabą už tai, kad savo kolegę išvadino „sena kurva ir padla“.
Ta proga Spyglys dar kartą taria nuoširdų ačiū Landsbergiui ir visai jo kompanijai. Mat ir šunes tą pavogtą šiferį, svarbiausia, kad esame laisvi, atviri ir ateities kartoms paliekame necenzūruotus duomenis apie savo dienų herojus.
Tebėra ta tarybų valdžia, tebėra. Pažėkit patys: visi uabai, abai, všį ir t.t. turi visokias valdybas, tarybas, darbo tarybas ir ką tik nori, už ko galima pasislėpti, kai „mes” nutariam kažką sau naudingo ar ne į temą. Netgi Seimas, ir tai kaip viena didelė „taryba”, ginčijasi, balsuoja, neklauso prezidento – jis vienas, o mūsų daug, taryba gi. Vienžo, tarybų valdžia kaip buvo, taip ir tebėra, tik pavadinimai truputuką pasikeitę.
Bravo, skaniai pasijuokiau. Labai patinka įstaigos, iš raidės „Pro…” bendradarbių vartojama tarpusavio kalba. Aiški, emocionali, kai nereikia spėlioti, „kam siunčiamos tos žinutės”.