Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija“ valdyba patvirtino šilumos kainas vasariui – lyginant su sausiu jo brangs 12,9 proc. ir kainuos 7,35 ct/kWh (be PVM). Pernai vasarį šiluma kainavo 4,87 ct/kWh – 50,9 proc. mažiau.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Tokio kuro kainų šuolio nei Klaipėda, nei Lietuva dar nėra mačiusi. Per metus mūsų perkamos gamtinės dujos pabrango 320 procentų, biokuras – 75 proc., nepriklausomų tiekėjų parduodama šiluma – 62 proc. Ir, lyg to būtų maža, už elektros energiją, būtiną šilumos gamybos ir perdavimo procesams, kurią mums tiekia „Ignitis“, mokame 500 proc. brangiau nei prieš metus“, – pranešime cituojamas Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Teigiama, kad 2020 metų lapkritį ir gruodį už dujas bendrovė tiekėjams „Get Baltic“ ir ‚Amber Grid“ sumokėjo 843 988 eurus, o 2021 metų tais pačiais mėnesiais suma viršijo 4,5 mln. eurų – 540 proc. daugiau.

Iš nepriklausomų uostamiesčio šilumos gamintojų labiausiai – 78,5 proc. – savo šilumą pabrangino „Klaipėdos mediena”. Iš atliekų ją gaminanti „Gren Klaipėda” (buvusi „Forum Klaipėda”) tarifą padidino 62,2 proc.

Pigiausią šilumą iš nepriklausomų gamintojų vasarį tieks „Pramonės energija” (4,19 ct/kWh) – brangimas siekia 56,3 proc. Brangiausia yra gaminama pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katiluose – 4,34 ct/kWh (+57,8 proc. lyginant su praėjusių metų vasariu).

A. Katinas tikina, kad su kuro įsigijimu ar apyvartinių lėšų stygiumi, skirtingai nei sostinę šildanti bendrovė, AB „Klaipėdos energija“ nesusiduria.

„Mus gelbsti biokuras. Nors ir pabrangęs, jis išlieka keleriopai pigesnis už gamtines dujas ir bendrame kuro balanse sudaro daugiau nei pusę mūsų naudojamo kuro. Ankstesnė bendrovės strategija – investuoti į biokuro katilus – pasiteisino ir nesikeičia. Imamės investicinių projektų, kad dar labiau sumažinti gamtinių dujų vartojimą bei patiems gaminti elektros energiją savo reikmėms“, – teigia A. Katinas.

Bendrovė savo katilinių teritorijose ir ant pastatų stogų plečia saulės elektrinių jėgaines, planuoja savo reikmėms statyti kogeneracinę elektrinę. Finišo tiesiojoje yra bankrutavusios UAB „Geoterma“ įrenginių perėmimo procedūra. Dėl šių 1,5 kilometro gylyje esančių karšto vandens versmių panaudojimo šilumos gamybai bendrovė kreipėsi tiek į Lietuvos, tiek į ES institucijas, prašydama finansinės paramos technologiniam atnaujinimui. Bus bandoma išnaudoti „Geotermos“ akumuliacinę karšto vandens talpą, kaupiant dienos metu saulės suteikiamą energiją, o atgaivinus gręžinius – ir žemės šilumą. Svarstoma galimybė įsigyti bei Klaipėdoje pastatyti dar vieną blogiausios kokybės biokurą galintį deginti katilą.

„Turime suprasti, kad pasaulinių iškastinio kuro kainų negalime įtakoti. Bet galime ir turime pasitelkti vietinius atsinaujinančius gamtinius resursus, visas technologines naujoves, kad šilumos gamyba ir tiekimas būtų kuo efektyvesnis, pigesnis mūsų klientams“ – teigė A. Katinas.

Per pastarąjį dešimtmetį brangesnė šiluma Klaipėdoje buvo tik 2012 m., kai šilumos kilovatvalandė kainavo 7,86 euro cento.