Kovo 20-ąją pažymima Pasaulinė Žemės diena. Astronominis pavasaris. Lygiadienis, kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties trukmė susilygina. Lietuvoje šis stebuklingas Gamtos reiškinys šiais metais vyks kovo 20 d. 17 val. 33 min.

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė palaikyti šią iniciatyvą, todėl Aukščiausioji taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Šią dieną visur keliama Žemės vėliava. Klaipėdoje Žemės vėliava pirmą kartą buvo pakelta 1992 m kovo 20 d. Atgimimo aikštėje. Tai atliko tuometinis miesto meras Benediktas Petrauskas skambant ansamblio „Kuršių ainiai“ trimitams.

Penktadienį, 12 val., prie Uosto direkcijos pastato vėl kils Žemės vėliava. Vėliavą šįkart kels Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos mokiniai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasaulinei Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis, astronomų vadinamas pavasario ekvinokcija. Gamtos atbudimo, Saulės triumfo dieną yra gera proga visiems žmonėms pamąstyti apie neabejotiną vertybę, kuri jungia visus pasaulio žmones. Tai – Žemė, mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, auklėja…

Deja, žmogus į Žemę graužiasi kaip vabalas į obuolį ir stengiasi iš jos pasiimti akmens anglį, naftą, dujas, įvairią rūdą, o Žemei grąžinti kenksmingas atliekas, šildyti atmosferą pertekliniu CO2 dujų kiekiu. Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. Ir ne tik tai.

Vis aktyviau aiškėja, kad žmogus –homo sapiens- prarado gebėjimą gyventi darnoje su aplinka. Pats būdamas aplinkos dalimi žmogus nebesutaria su savimi, kitais..Todėl aplinkoje, pasaulyje įsivyrauja disharmonija, chaosas. Pasaulio mokslininkai iš 153 šalių jau garsiai kalba apie pasaulinę KLIMATO KRIZĘ.

Jei nebus stabdomas klimato atšilimas, nebus sumažintas CO2 ir kitų žalingų dujų išmetimas į atmosferą, prognozuojama pasaulinė ekonominė krizė, prilygstanti pasauliniams karams. Gali kilti badas, potvyniai, masinė žmonių migracija, audros, daugybės gyvūnų ir augalų rūšių išnykimas. Klimato kaitos procesas vyksta dideliu greičiu.

Mūsų motina-planeta Žemė gyvena nelengvus laikus.

Sprendžiant žmogaus ir gamtos konfliktą yra vienas atsakymas. Pradėti elgtis naujai, atsisakyti senojo elgesio, mąstymo. Atidėlioti tai laiko nebeturime. Vartojimo didėjimas ar gamtos išteklių tausojimas? Materialinis komfortas ar sveika aplinka? Vien praktiškumo bei vartojimo siekimas jau įpainiojo žmogų į sunkiai išsprendžiamus prieštaravimus ir sukomplikavo jo likimą.

Pamąstykime. Nepamirškime, kad nuo kiekvieno mūsų atsakomybės jausmo stiprumo priklausys, kokia Žemė bus po dešimties ir daugiau metų. Privalome galvoti apie lokalinį bei globalinį problemų tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, Akmenos-Dangės upės tarša nesiejama su Kuršių marių, Baltijos jūros tarša. Kol kas dar daugelis pasižymi visišku netikėjimu, kad vienas žmogus gali ką nors nuveikti.

Daugelis ES šalių gyventojų jau neima iš parduotuvių plastikinių maišelių, jau pripažįstama, kad imti parduotuvėje plastikinius maišelius yra gėdinga.

ES valstybės, pasaulinės organizacijos svarsto, analizuoja, siūlo įvairius projektus. Klimato kaitai stabdyti mūsų šalies Aplinkos ministerija jau paskelbė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę.

Metas ir mūsų miesto Klaipėdos atsakingiems politikams, savivaldybės tarnautojams kartu su visuomenininkais-aktyvistais konkrečiais darbais inicijuoti miesto taršos aplinkos mažinimo problemas. Kol kas jų ne mažėja, o daugėja..

Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviai Pasaulinės Žemės dienai paminėti šį penktadienį vyksiančiame gamtosauginiame forume diskutuos, analizuos savo miesto uostamiesčio jūrinę istoriją, skaitys pranešimus įvairiomis jūrinės ekologijos temomis.

Jau 10-i metai šis forumas, skirtas Žemės dienai, vyksta Uosto direkcijoje. Ji jau prisijungė prie jaunųjų gamtos bičiulių, tapo miesto moksleivių globėja.