Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad nuo šeštadienio įsigaliojo draudimas Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos uostus. Tai numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai.
Draudimas galioja ir visiems laivams, kurie po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pakeitė Rusijos vėliavą arba registraciją į bet kurios kitos valstybės vėliavą arba registrą.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste lankėsi 122 laivai su Rusijos Federacijos vėliava. Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6 552 laivai iš įvairių pasaulio valstybių.
Ileisti i uosta ir konfiskuoti laiva su visu kroviniu ir perduoti Ukrainai
1939 m. maža šalis irgi galvojo, kaip patiems išlikti, bet kažkaip neutralumas nepadėjo.
Vėl nuostoliai Valstybei. Apmaudu kad valdantiesiems užsienio politikoje trūksta strateginio mastymo, įžvalgumo ir savo potroškių bei nereikalingų emocijų tramdymo. Galėtume imti pavyzdį iš Vokietijos, Vengrijos, o ne vadovautis tik Amerikos pozicija ir jos nurodymais. Toli nenueisime… Jau dabar bet kuris turintis proto gali paskaičiuoti kuo pavirs mums gausios sankcijos, abejotini, nereikalingi veiksmai rusijos atžvilgiu (ambasadų panaikinimas ir pan.) bei lietuviams būtinų finansų kišimas ukrainiečiams (nuolatinis ginklų tiekimas, didžiulė humanitarinė pagalba kai mūsų piliečiai skursta, bei tūkstantiniai pabėgėlių priėmimai bei aprūpinimai). Mes maža šalis – mums būtina galvoti kaip patiems išlikti , o nestatyt savanoriškai prie susinaikinimo duobės užsienio konfliktuose – ne tik skriausti savo piliečius bet ir kviesti karą pas save..
Gal tu ir skursti, tai tavo problemytė, tik tavo. Ir nekomanduok, ką mums kam skirti, padėti, kiek, kada ir kaip. Vienintelis jūsų pezalo pliusas-(rusija iš mažosios raidės).
Kur jis tau susilaikys nekomandavęs, juk įprato būti „vyresniuoju broliu” ir sustoti jau niekaip nebeišeina. Na, nieko tokio, po truputį ataks ir nebeplėšys sau marškinių, o mes jau kaip nors susitvarkysime be tokių „mokytojų” ir „pagalbininkų”. Visada mokėjome tai daryti, nors gal truputį prisnūdę ir primiršę, tačiau po Ukrainos pamokų prisiminėme ir patirtas nuoskaudas, susigriebėme ir kaimynus užjausti bei jiems padėti.