Antradienio vakarą Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje surengtos konkurso „Klaipėdos knyga 2021“ apdovanojimų ceremonijos metu paaiškėjo, kad populiariausia praėjusių metų knyga buvo pripažinta „Libra Memelensis” išleista „Klaipėdos parko istorija”, o gražiausios vardas atiteko katalogui „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla”, pristatančiam laivų modelius.

Šiemetiniame, jau šešioliktame konkurse, populiariausios kategorijoje, kur laimėtoją lemia skaitytojų balsai, dalyvavo 35 knygos. Už jas buvo atiduota per 1600 balsų.

Atsiimdamas apdovanojimą „Libra Memelensis” vadovas Kęstutis Demereckas prisiminė, kad po paskutinio karto, kai leidykla gavo tokį prizą, praėjo 12 metų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Knyga visų klaipėdiečių, užtat ji ir laimi. Daugelis rašė atsiminimus, dalyvavo knygos leidyboje”, – kalbėjo K. Demereckas, ypač dėkojęs besidalinusiems prisiminimais bei asociacijos „Klaipėdos žalieji” vadovei Liudvikai Kuzminčiūtei, kuri parašė projektą ir gavo finansavimą šios knygos leidybai.

Knygos sudarytoja Jolanta Norkienė-Kokkalis, šiuo metu gyvenanti Hanoveryje, savo padėką išreiškė jautriame laiške.

„Knygos bendraautoriai – klaipėdiečiai. Ši knyga yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys, surinkta medžiaga – kruopštus ilgas Visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti ! Atgaivinki savo miesto parką” darbas. Šis visuomeniškai aktyvus mano gyvenimo laikotarpis visada išliks man kažkas labai artimo, švento ir labai brangaus. Ačiū, kad šiltas knygos pristatymas vyko mano vaikystės Klaipėdos Pempininkų bibliotekoje, kurioje labai daug mano sėdėta, daug knygų perskaityta”, – rašė J. Norkienė-Kokkalis.

Gražiausią knygą rinko komisija, kuriai vadovavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Alvydas Klimas.

„Tai absoliučiai subjektyvus dalykas, nors komisijos nariai stengiasi objektyviai vertinti. Mes pastebėjome kaip niekada, kad šiemet nebuvo knygelių, kurios buvo supakuotos į dėžutes. Tai meno kūrinėliai, kurie neišlaiko knygos apibrėžimo, bet jie žavi. Komisija geranoriškai priėmė ir su malonumu peržiūrėjo, bet dviprasmybių, kaip vertinti tokius neeilinius meno kūrinius buvo”, – sakė komisijos pirmininkas.

Pasak jo, aukščiausio pilotažo inžineriniu knygos dizainerio darbu galima pavadinti leidyklos „Druka” išleistą „pop-up“ žanro knygą „Iškylanti Klaipėdos istorija“. Tačiau gražiausios titulas atiteko katalogui „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla”, pristatančiam laivų modelius (sudarytojai – Romualdas Adomavičius ir dr. Edvinas Ubis, dizaineris – Tadas Karpavičius).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė pasidžiaugė, kad buvo įvertinta knyga apie laivus, kurioje laivų modeliai yra gyvi, lyg atradę naują gyvenimą.

„Jūrų muziejus turi tikslą per keletą metų parodyti visus savo rinkinius, sulauksite ir koralų, ir filatelijos rinkinio, navigacijos prietaisų”, – sakė direktorė.

R. Adomavičius savo ruožtu akcentavo, kad itin didelis indėlis šios knygos leidybos procese buvo įdėtas fotografo Alfonso Mažūno.

Neringa Poškutė-Jukumienė šio renginio metu savo kūrinį kaip padėką įteikė bibliotekos Meno skyriaus bibliotekininkei Birutei Skaisgirienei, kurią vadino žmogumi-enciklopedija.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės teigimu, šis konkursas yra vienas iš reikšmingiausių ir tradicinių bibliotekos renginių.

Šiemet konkursui pateiktų leidinių temų diapazonas buvo platus – nuo poezijos, prozos, terapinės, dvasinės literatūros, meno albumų, mokslo monografijų iki Klaipėdos krašto istorijų ir fotografijų.

Konkurse dalyvavo penkios uostamiesčio leidyklos – Klaipėdos universiteto leidykla, S. Jokužio leidykla-spaustuvė, „Libra Memelensis“, „Eglė“, „Druka“, bei penki leidėjai – Lietuvos jūrų muziejus, „Si: said“ galerija, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ir Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos, „Kūrėjų sąjunga“ – ir devyni klaipėdiečiai autoriai: Gintaras Grajauskas, Juozas Šikšnelis, Dainius Sobeckis, Darius Musteikis, Jūratė Sučylaitė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Marytė Kuzmaitė (Šulskienė), Bronius Puidokas ir Ernestas Žvaigždinas.