Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-11 |
Prieš 101 metus, prabėgus daugiau nei porai metų po to, kai Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai, buvo imtasi svarstyti, kaip iš esmės pertvarkyti uostą, kurio infrastruktūra tuo metu visiškai neatliepė šalies poreikių.
1925-ųjų rugsėjo viduryje Susisiekimo ministerijos kanceliarijos sekretorius Juozas Treinys pranešė SSRS prekybos atstovybei Kaune, jog ši ministerija „draug ir Klaipėdos Uosto Direkcija neturi kliūčių kad „Naftprodukt“ B-vė perleistų SSSR Naftsindikatui savo teises ir prievoles“ pagal tų metų vasario 5 d. pasirašytą sutartį.
„Žemės sklypo nuomos sutarties perdavimo visus formalumus atliks Klaipėdos Uosto Direkcija, į kurią šiuo reikalu tolesniai prašoma ir kreiptis“, – nurodė sekretorius.
1925 m. Klaipėdos uosto praplatinimo projekte „Naftprodukt“ rezervurų vieta buvo parodyta šiauriausioje uosto dalyje.
Kęstutis Demereckas knygoje „Klaipėdos nafta. Trys istorijos“ rašo, kad „Naftprodukt A.-G.“ jau buvo viena iš keturių firmų Klaipėdoje 1926 m. prekiavusių naftos produktais. 1929-aisiais ji jau turėjo didžiausią naftos rezervuarų parką uoste – penkias talpyklas.
Tuo metu visa Vyriausybė po keleto dienų turėjo spręsti su Tautų Sąjungos į pirmąją Klaipėdos uosto direkciją deleguoto norvego Yngvaro Kjelstrupo buitimi susijusį klausimą. „Ministrių Kabinetas nutarė leisti p. Susisiekimo Ministrui atlyginti Klaipėdos Uosto Direkcijos nario p. Kjelstrup baldų iš Oslo į Klaipėdą pervežimo išlaidas iki 5.000 litų iš Direkcijos sąmatos“, – buvo nurodyta Ministrų kabineto reikalų vedėjo pranešime susisiekimo ministrui ir valstybės kontrolieriui.
Pats susisiekimo ministras Balys Sližys tomis dienomis atsakė į daugiau nei prieš pustrečio mėnesius Uosto direkcijos vadovo Tomo Noraus-Naruševičiaus siųstą užklausą, kurioje jis aprašė Y. Klejstrupo prieštaravimus dėl sutarties su Lietuvos banku, norėjusiu uoste pasistatyti savo sandėlį, sąlygų.
„Kalbamos sutartys su Lietuvos Banku ir tt., yra Klaipėdos Uosto Valdybos padarytos tik kaipo su plačiai Lietuvos ūkį apimančiomis įstaigomis, vadovaujantis būtinais ir neatidėliotinais uosto veikimo praplėtimo reikalais, koncentruojant šalies eksportą-importą per Klaipėdos uostą. Sutartys padarytos atatinkamai 1924 m. sąlygoms su žinia ir pritarimu Ministrių Kabineto. Jas keisti ar naikinti, yra visais žvilgsniais neleistinas dalykas“, – nurodė ministras.
Tų metų spalio 2-ąją Uosto direkcija pirmąsyk ėmė svarstyti „uosto praplėtimo“ projekto, kurį parengė Uosto darbų įstaiga, detales. Posėdžio metu T. Norus-Nauševičius informavo, kad šis planas „išdirbtas išeinant iš šių samprotavimų: a/ svarbiausią rolę Lietuvos ekonominiame gyvenime loša žemės ūkio produktų eksportas, kuriam dabartinis Uostas mažai pritaikintas. Dėlto Uosto praplėtimo projekto atkreipta ypatinga domę į tinkamą paskirtos šiam tikslui Uosto dalies išplėtojimą. Numatyta elevatorius, šaldytuvė ir reikalingi sandėliai. Jų įrengimas duos mums galimybę, pasiliuosuoti nuo ekonominės priklausomybės kaimynams, eksportuoti mūsų krašto žemės ūkio gaminius į kitus kraštus ir parduoti juos už aukštesnes kainas. b/ Laisvoji zona praplatinama, kad patenkinus tranzito reikalavimus ir, bendrai, kitų šalių interesus. c/ Padidinamas žiemos uostas, kuris tarp kitko galės tarnauti ir eksporto reikalams. d/ Miško uostas ir dabar užtektinai didelis. Padarius reikalingus pagilinimus, galima tikėtis, kad miško uostas sugebės praleisti iki 800.000 kietmetrių metais, kaip tas turėjo vietą praeityje. Geležkelio tinklas suprojektuotas taip, kad suteiktų visus patogumus įkrovimui į laivus ir iškrovimui iš jų“.
Uosto vadovas nurodė, kad suplanuoti modernizacijos darbai atsieis apie 31 mln. litų, o uosto įrengimas naujoje vietoje (Smeltelėje), kaip kad planuota prieš I pasaulinį kartą, „beabejo apsieitų daug brangiau“.
„Sandėlio pastatymas bus pradėtas šiemet; elevatoriaus, šaldytuvės ir kitų naujų Uosto įrengimų statybą manoma pradėti 1926 metais. Visą Uosto praplėtimo programą manoma atlikti 8 metų bėgyje“, – cituotas T. Norus-Naruševičius.
Y. Kjelstrupas ir dėl šio klausimo turėjo kitokią nuomonę – pareiškė, kad reikėtų paskelbti konkursą dėl tokio uosto rekonstruckijos projekto parengimo, o jo dalyviams nereikėtų rodyti jau pačios direkcijos parengto projekto, kad nebūtų varžoma iniciatyva. Norvegas tikino, kad toks konkursas gali suteikti direkcijai „nemažai gerų ir naudingų minčių“. „Be to konkurso išrašymas padarys puikų įspūdį plačioje visuomenėje, parodant, jog Uosto Direkcija rimtai atsineša prie klausimo ir nori atlikti Uosto patobulinimą kuogeriausiai. Galop, toks konkursas privers kalbėti apie Klaipėdos Uostą ir atkreipti į jį pageidaujamą atydą“, – protokole cituotas Y. Kjelstrupas.
Klaipėdos krašto direktorijos į Uosto direkciją deleguotas Endriu Borchertas, pabrėžęs, jog „klausimas eina apie labai didelį objektą“, sutiko, jog „beabejo geistina išrašyti konkursą ir tinkamai pasinaudoti pastarojo daviniais“. Kartu jis akcentavo, kad „laiko šiam reikalui pasiliko mažai“, todėl pasiūlė „paralėliai su konkurso išrašymu visa energija tęsti išdirbimą ir pravedimą nustatyto Uosto Darbų Įstaigos projekto“.
Bendru sutarimu Uosto direkcija nusprendė „išrašant konkursą duoti tik bendrą reikalaujamų darbų programą, neparodžius išdirbtą jau Uosto planą“. Uosto darbų viršininkui buvo nurodyta kuo greičiausiai parengti atitinkamą programą ir pristatyti ją Uosto direkcijai.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą