Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija siekia geriausia patirtimi paremti Klaipėdos piliavietės tvarkymo ir grąžinimo pastangas, nors nėra vieningos nuomonės, dėl pilies atstatymo, ar atkūrimo būtinybės.

Nėra savaime suprantama, kodėl tokios didelės svarbos, didelio sudėtingumo, bei apimties objektui, projektuojamam už valstybės biudžeto lėšas, buvo padaryta išimtis nerengti viso numatyto statyti pilies pastato projektinių pasiūlymų, o apsiribota tik vienu jos bokštu. „Uostamiesčio projektas” vizualizacija

2007 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai apsisprendus atstatyti Klaipėdos pilies tūrį, tapo svarbu turėti kompleksinę pilies atstatymo strategiją su ilgalaikiais įsipareigojimais. Būtina pradėti nuo bendros komplekso atstatymo vizijos, koncepcijos, kad jomis vadovautis, tačiau šiuo metu jos nėra viešinamos. Vėliau jos detalizuojamos preliminariais architektūros sprendiniais, įgyvendinimo etapais, bent prognozuojama pastatų (ir patalpų) paskirtimi, funkciniais ryšiais ir kt.

Šie dokumentai turėtų būti viešai pristatyti, aptarti, aprobuoti miesto ir / ar valstybės institucijų. Tokiam statybos projektavimo etapui Lietuvos Respublikos teisės aktai numato projektinių pasiūlymų stadiją, kuomet vienoje vietoje sukoncentruojama ir paviešinama svarbiausia informacija apie siekiamą rezultatą. Tačiau 2019 m. parengti tik didžiojo pilies bokšto statybos projektiniai pasiūlymai, vėliau techninis projektas, o 2022 m. jau skelbiamas šio bokšto statybos rangovo pirkimo konkursas.

Pastebime, kad didysis pilies bokštas niekada nebuvo atskiru pastatu ir, vadovaujantis miesto Tarybos apsisprendimu, vienišas ir neturėtų likti. Tačiau pasirinktas projektavimo kelias neužtikrina, kad suprojektuotas statinys netaps sunkiai pritaikomu kitiems etapams ir neliks stypsoti vienas neapibrėžtai ilgai. Bokštas yra bendro pilies pastato dalis, todėl vadovaujantis gerąja projektavimo praktika, prieš apsisprendžiant kaip atrodys pastato dalis, reikalinga bent eskiziniu projektu, t. y. projektiniais pasiūlymais užfiksuoti, kokio būsimo galutinio rezultato yra siekiama. Jei nestatoma taip, kaip buvo pastatyta (jei reikalinga meninė interpretacija), geriausias sprendimas gali būti randamas architektūrinio konkurso keliu.

Projektinių pasiūlymų rengimo, pristatymo visuomenei, derinimo ir tvirtinimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir yra privaloma visiems statytojams, net ir visai mažų, privačių objektų statybos atvejais.

Nėra savaime suprantama, kodėl tokios didelės svarbos, didelio sudėtingumo, bei apimties objektui, projektuojamam už valstybės biudžeto lėšas, buvo padaryta išimtis nerengti viso numatyto statyti pilies pastato projektinių pasiūlymų, o apsiribota tik vienu jos bokštu. Toks kelias veda prie didesnės apsiskaičiavimų galimybės ir nenumatytų išlaidų ateityje pritaikant būsimas pastato dalis. Kaip pasekmė, skelbiamame užbaigto bokšto projekte net nematyti bent formaliai pažymėtų jungties vietų su likusia (buvusia ir būsima) pilies pastato dalimi, o tai gali klaidinti neinformuotus stebėtojus, neva bokštas buvęs vienišas statinys. Specialistams tai rodys paviršutinišką statytojų požiūrį ir sekančių veiksmų plano ir apmąstytos užduoties neturėjimą. Pilis yra didelės kultūrinės svarbos objektas, todėl neišvengiamai informuos apie šių dienų bendrą projektų administravimo ir statybos kultūrą.

Didžiulė klaida būtų perduoti atskiriems naudotojams piliavietėje esančius, bet su ja ir jos atkūrimo strategija nesusijusius pastatus, jų liekanas. Neturint aiškios viso komplekso architektūrinės vizijos, yra neįmanoma atskiriems naudotojams derančiai susitvarkyti naudojimui
atskirus statinius.

Prašome:

Viešai skelbti pilies atkūrimo koncepciją. Piliavietės objektų tvarkymo pasiūlymai, strategijos ir susijusi medžiaga yra Klaipėdos miestui itin svarbūs, todėl esamas įdirbis šia tema turi būti sistematizuotas, skelbiamas ir lengvai atrandamas savivaldybės internetinėje svetainėje, pirmame lange.

Organizuoti teisės aktais numatytas projektinių pasiūlymų parengimo ir pristatymo visuomenei procedūras visam pastatui – pilies tūriui, kad išsklaidyti kilusias abejones dėl suprojektuoto bokšto sprendinių integralumo būsimame pilies komplekse. Tikėtina, kad projektinių pasiūlymų stadijoje kils poreikis patikslinti parengtą bokšto techninį projektą ir tai dar būtų galima padaryti bokšto darbo projektu, kad siekiamas rezultatas nenuviltų.

Raštas, skirtas Klaipėdos miesto merui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Kultūros paveldo departamento 
Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjui