Miesto tarybai patvirtinus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) 2021-ųjų ataskaitą, su ja galima susipažinti įstaigos puslapyje.
Suprantame, kad KKT veikla svarbi kiekvienam klaipėdiečiui, ir ne tik, todėl siekiame, kad bendruomenė turėtų supratimą apie jai dirbančios įstaigos veiklą.
Keleivių skaičius kyla nuo dugno
Pernai visame viešojo transporto (VT) tinkle atliktos 27 897 683 kelionės. Lyginant su ikipandeminiu, visų laikų geriausiu 2019 metų rezultatu – ketvirčiu mažiau. Tačiau lyginant su pirmaisiais pandemijos metais, pernai kelionių skaičius vėl pradėjo augti.
Turime bene tiksliausią Lietuvoje keleivių apskaitą (visus bilietus kiekvieną kartą važiuojant privaloma žymėti), tad šią statistiką laikome patikima. Šių metų pirmi 5 mėnesiai rodo tolesnę kelionių augimo dinamiką link 200+ kelionių vienam gyventojui per metus.
Autobusų ridos kilometrų skaičių, lyginant su ikipandeminiais laikais, sumažinome ~15%. Mažinome ne visur vienodai: labiau saugojome kvartalus, kurių keleiviai neturi savo maršrutui alternatyvos, daugiau kirpome ten, kur kelionei galima rinktis iš kelių maršrutų.
Nuo 2021 m. rudens tvarkaraščiai pradėjo tankėti kartu su stabilesniu kelionių skaičiumi. Analogiškai reagavome ir 2022 metų pavasarį bei vasaros pradžioje, kai atskiromis dienomis ar savaitėmis stebėjome ikipandeminį kelionių lygį. Gegužės duomenys leidžia prognozuoti, jog atskiruose maršrutuose autobusų skaičių ir važiavimo dažnį rudeniop bus tikslinga didinti – pridėti papildomą autobusą ir piko metu keliomis minutėmis sumažinti kursavimo intervalus. Kaip pavyzdį galime nurodyti 14 ir 18 maršrutus.
Nuostolių dengimas – naujoji realybė
Ilgus metus Klaipėdos VT sistema savo finansus balansavo be miesto biudžeto dotacijų. Tais ypatingais atvejais, kad miestas matė poreikį turėti žinomai nuostolingą maršrutą (į LEZ, oro uostą, atskirus priemiestinius maršrutus, pasidalinus išlaidomis su kaimyninėmis savivaldybėmis), – suskaičiavus tokio maršruto ekonomiką, jo išlaikymui būdavo skiriama tikslinė dotacija. Lietuvoje gi buvo ir yra įprastas modelis, kad savivaldybės nustato bendras pageidaujamas paslaugos apimtis ir užtikrina tvarų bendrąjį VT sistemos finansavimą.
Visą mūsų ekonomiką sujaukusi pandemija privertė prie tokio pat modelio pereiti ir Klaipėdą. Naujos, nei nuo transportininkų, nei nuo valdžios nepriklausančios aplinkybės privertė finansinę naštą iš dalies perkelti nuo keleivių ant savivaldos biudžeto: 2020-aisiais prie VT išlaikymo miesto – taip pat ir žymiai mažesnėmis dalimis Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių – biudžetams teko prisidėti 3 milijonais eurų, o pernai – jau 3,5 milijono.
Priemiesčio problemos
Santykinai geriau nei mieste atrodo priemiesčio kelionių rodikliai. Atsižvelgdami į tai, pernai nustatėme dar vieną priemiesčio maršrutą, dabar jų yra jau 20.
Įstaigos tikslas – suteikti galimybę priemiestyje gyvenančioms šeimoms atsisakyti antrojo automobilio, užtikrinant galimybę šeimos nariams kelionę reguliariai atlikti ir viešuoju transportu.
Dažnai priemiesčio gyvenvietė teturi vienintelį ir daug rečiau nei mieste kursuojantį VT maršrutą į Klaipėdą. Tokiomis sąlygomis labai svarbu kuo tiksliau pritaikyti gyvenvietei tvarkaraštį, reisų dažnį, autobuso talpą. Tačiau priemiesčio maršrutuose susiduriame su informacijos vėlavimu:
pusė kelionių dar atliekama perkant bilietą pas vairuotoją, tą informaciją mes gauname tik po kurio laiko vėliau, todėl ir tegalime reaguoti į kelionių dinamikos pokyčius.
Tą problemą mėginame spręsti rinkodaros priemonėmis: elektroniniai vienkartiniai ir 30 dienų bilietai, teikiantys informaciją apie kelionę priemiestyje tikro laiko režimu, yra pigesnė ir patogesnė alternatyva nei autobuso kasos bilietai už grynus pinigus.
Priemiestinės kelionės pagal bilietus
Matome galimybes ir intensyviai, ir ekstensyviai VT plėtrai priemiestyje. Jeigu priemiesčio bendruomenės įtikintų Klaipėdos rajono politikus daugiau dėmesio skirti VT tinklui, priemiesčio gyventojai galėtų turėti naują paslaugos kokybę.
Prielaidų tam matome: jau šiemet Sendvario seniūnijos gyventojų skaičius turėtų viršyti gargždiškių skaičių. Demografinis savivaldybės centras keliasi į Klaipėdos prieigas, tai galėtų atsispindėti ir rajono savivaldybės sprendimuose.
Naujas bilietų sistemos vaizdas
Mūsų elektroninio bilieto sistema leidžia atsiskaityti įvairiomis informacijos laikmenomis: e. bilieto kortele, moksleivio pažymėjimu, telefonu, popieriniu bilietu. Per pastaruosius ketvertą metų proporcijos ženkliai keitėsi.
Tarp šitų atsiskaitymo formų ypatingai skatiname Dviejų žymėjimų (CiCo), įlipant ir išlipant, atsiskaitymo būdą II-III zonų priemiestiniuose maršrutuose. Jis galioja priemiestyje, kur kelionės kaina tarifikuojama pagal nuvažiuotą atstumą, ir leidžia mums turėti nepasenusį kelionių vaizdą. Taip atsiskaityti yra pigiau nei bilietą pirkti autobuso kasoje.
O bilietas telefone (app QR), galiojantis mieste, daro nebebūtina elektroninio bilieto kortelę.
Parkavimo problemos
Tikimės, kad mūsų ataskaitoje įdomios sau informacijos ras ne tik VT keleiviai, tačiau ir lengvųjų automobilių vairuotojai. Verta ten atkreipti dėmesį į du rodiklius: vidutinio automobilio statymo laiko ilgėjimą, išreikštą vertės augimu, bei automobilių statymo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, augimą.
Tie rodikliai tarpusavyje susiję – ilgėjant vidutiniam automobilio stovėjimo laikui, mažėja užimtos statymo vietos apyvartumas. Nerasdami laisvos vietos automobiliui, nedrausmingi vairuotojai jį stato pažeisdami Kelių eismo taisykles.
Į 2021-uosius įžengėme („Regitros“ duomenys) turėdami Klaipėdoje su Klaipėdos rajonu 106 569 lengvuosius (M1 kategorijos) automobilius. Palyginimui 2020 m. pradžioje jų buvo tik 101 977. Tokia automobilizacijos tendencija išlieka: šiemet birželio 1 dienos duomenis mieste ir rajone jau yra 112 046 lengvųjų automobilių.
Nepriimant sprendimų, parkavimo problemos tik aštrės. Sprogstamai kylančios kuro kainos tik paaštrins bėdą: mažiau važinėjant, automobiliai tik ilgiau stovės daugiabučio kieme ar apmokestintoje teritorijoje.
Ateities darbai
Po metų apžvalgos dar keletas pastabų apie naujoves, prie kurių įdiegimo dirbame dabar. Jau šią vasarą kartu su AB „Smiltynės perkėla“ suteiksime galimybę už persikėlimą į Smiltynę atsiskaityti iš elektroninio bilieto sąskaitos mūsų kortele.
Tęsiame projektą – keleto automobilių statymo aikštelių apimtyje – leidžiantį vairuotojams dar kelyje arba prieš įvažiuojant į stovėjimo aikštelę sužinoti apie esamas laisvas automobilių statymo vietas.
Perimsime administruoti iš savivaldybės naujai įrengtas rakinamas dviračių laikymo saugyklas daugiabučių kiemuose.
Kitų metų perspektyvoje rengiamės įdiegti galimybę atsiskaityti už kelionę VT ir banko kortele.
Vieni pliusai kai paskaitai,bet kad autobusuose neveikia kondicionierius,kad 70% jie nudrenkti trantai, maža to po 22 sunku pasiekti kai kuriuos rajonus,jau aš nekalbu apie tai kad per Baltijos pr. iš viso nėra nei vieno maršruto. Juokinga darosi paskaičius.