Klaipėdos apygardos teismas netenkino už kvalifikuotą sukčiavimą ir kitas veikas, padarytas dirbant dabar jau bankrutavusioje įmonėje „Ramesa”, nuteistos aktyvios visuomenininkės Raimondos Zaborės prašymo dėl jai priteistų sumokėti sumų.

Anot teismo, Raimonda Zaborė neįrodė, kad jos materialinė padėtis šiuo metu yra sunki. Martyno Vainoriaus nuotr,

Ir lygtinė bausmė, ir didelė sąskaita

Nepalankų uostamiesčio teismo sprendimą R. Zaborė ir buvęs „Ramesa” statybos darbų vadovas Vaidas Kazlauskas, vadovavęs ir bendrovei „Mūralis”, išgirdo dar 2018-ųjų spalį.

Pirmos instancijos teismas R. Zaborę buvo nuteisęs už tai, kad ji būdama „Ramesos” direktore ir kasininke suklastojo dokumentus ir pasisavino jos žinioje buvusias šios bendrovės lėšas. V. Kazlauskas buvo nuteistas už tai, kad siekdamas padėti R. Zaborei 2015 m. suklastojo UAB „Mūralis” sąskaitas įrašydamas apie neva suteiktas patalpų Sandėlių gatvėje nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, jų nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas. Atsiskaitymas buvo imituojamas suklastojant dokumentus. Iš visų suklastotų dokumentų susidarė 253 757,92 Eur suma.

R. Zaborė buvo nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to įmonė išvengė pridėtinės vertės bei pelno mokesčių – atitinkamai 14 175 ir 35 697,45 Eur.

Jai skirtas pustrečių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. V. Kazlauskas irgi buvo gavęs lygtinę laisvės atėmimo bausmę – metus ir aštuonis mėnesius, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Šį nuosprendį R. Zaborė buvo apskundusi Apeliaciniam teismui, o V. Kazlauskas savo atliepime prašė atmesti tokį skundą ir palikti Klaipėdos teismo sprendimą nepakeistą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019-ųjų lapkritį skundą patenkino tik iš dalies – pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis. Konstatuota, kad R. Zaborė negalėjo už buhalterinės apskaitos klastojimą būti nuteista kaip už sukčiavimą, nes taip biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Tokie veiksmai turi būti traktuojami kaip nusikaltimas finansų sistemai. Taip pat nutarta, jog uostamiesčio teismas nepagrįstai visiškai patenkino jau bankrutavusios „Ramesos” civilinį ieškinį ir jos naudai iš R. Zaborės priteisė 253 757,92 Eur žalos atlyginimo. Akcentuota, kad toks ieškinys gali būti pareikštas Civilinio proceso tvarka.

Aiškino, jog yra sunki materialinė padėtis

Prieš kurį laiką R. Zaborė pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui, kad jis leistų parduoti turtą ir išdėstyti likusios priteistos sumos mokėjimą 10-iai metų. Vėliau ji pateikė papildomą prašymą – leisti atlikti turto mainų su priemoka sutartį, kurios metu Mokesčių inspekcijai esą būtų sumokėta 33 tūkst. Eur.

Savo prašymus moteris motyvavo tuo, kad esą yra sunki jos finansinė padėtis, o turto, kurį prašo leisti parduoti, išlaikymo kaštai didėja.

Visgi prašymą išnagrinėjusi teisėja Edita Lapinskienė jį atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistoji nepateikė jokių įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, o vien paaiškinimai apie negalėjimą sumokėti visos priteistos sumos prastos finansinės padėties neįrodo.

Teismo nutartyje pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės žemės sklypui ir gyvenamajam namui ribojimas buvo taikytas tam, kad užtikrintų visos valstybei priteistos sumos (49 972 Eur) mokėjimą. O leidus atlikti mainų sutartį gautos sumos nepakaktų civiliniam ieškiniui patenkinti.

Ši nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.