Santykius teismuose su Respublikine Klaipėdos ligonine net keliose bylose besiaiškinusi čia nuo 1972 metų dirbusi slaugytoja Irena Gailiutė patyrė gana skaudų smūgį.

Klaipėdos apygardos teismas panaikino jai palankų pirmos instancijos sprendimą ir nurodė moteriai ligoninei sumokėti beveik 7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ginčas teisme atsidūrė I. Gailiutės iniciatyva – moteris pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas bei priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat – 3 000 eurų neturtinės žalos.

Po ankstesnio bylinėjimosi I. Gailiutė teismo sprendimu buvo sugrąžinta į skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas nuo praėjusių metų gegužės 7-osios, tačiau jau birželio 18 d. direktoriaus įsakymu buvo vėl atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (pažeidė kitų darbuotojų garbę ir orumą) be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos.

I. Gailiutė buvo sulaukusi pretenzijų dėl to, kad be pagrindo vienai slaugytojai pranešė, jog kabinetas, kuriame ji dirba, bus uždarytas, o kitą girdinti visam kolektyvui išvadino storule. I. Gailiutei buvo pareikštos pretenzijos ir dėl to, kad neužtikrino reikiamo vaistų kiekio skyriuje, laiku nepatvirtino slaugytojų darbo grafiko.

Klaipėdos apylinkės teismas šiemet gegužę moters ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ji buvo atleista neteisėtu ir priteisė 1 653,96 Eur siekusį vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taip pat priteisė jai šešių mėnesių darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Į darbą I. Gailiutė nebuvo grąžinta, nes visos liudytojos kolegės nurodė, kad tai sukeltų neigiamą psichologinį klimatą. Posėdžio metu slaugytojos nurodė pakankamai neigiamų kolegės savybių, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog I. Gailiutei grįžus į darbą sumažėtų personalo darbo efektyvumas ir dėl to nukentėtų ne tik skyriuje dirbantys asmenys, bet ir pacientai.

Skundą apygardos teismui pateikusi ligoninė nurodė, jog tyrimas I. Gailiutės atžvilgiu buvo pradėtas gavus net keturis tarnybinius pranešimus dėl jos elgesio ir net dvylikos skyriaus slaugytojų pasirašytą raštą, kuriuo jos informavo atsisakančios dirbti skyriuje, kuriam ji vadovauja. I. Gailiutė buvo atleista po vieningo ligoninės Etikos komisijos sprendimo.

Ligoninė savo skunde taip pat nurodė, kad nėra jokio skirtumo – bendrine ar mažybine forma – pavaldaus darbuotojo atžvilgiu I. Gailiutė vartojo žodį „stora“, nes tokio pobūdžio replikos nėra suderinamos su darbo aplinka.

Pati I. Gailiutė apygardos teismo prašė pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti – grąžinti ją į ankstesnį darbą bei priteisti iš 3 000 Eur neturtinę žalą. Buvusi slaugytoja savo skunde tikino, kad pretenzijos jos atžvilgiu iš ligoninės administracijos pusės atsirado tik tada, kai direktoriaus pavaduotojos slaugai pareigose pradėjo dirbti Andželika Zavackienė. Esą būtent pastarosios dėka „prasidėjo organizuotas kolektyvo karas” prieš ją, kuris pasibaigė neteisėtu atleidimu 2020 metais. O teismui pernai ją grąžinus į pareigas esą iš karto pajuto spaudimą, mobingą, tačiau visgi visiškai nereiškia, kad teismui vėl ją grąžinus į darbą situacija gali pasikartoti. I. Gailiutė akcentavo, jog siekdama išvengtų mobingo ir darbdavio piktnaudžiavimo kreipėsi į prokuratūrą ir generalinio prokuroro įsakymu jai esą buvo suteiktas pranešėjo statutas.

Atsikirsdama į tai ligoninė teismui pateikė informaciją, kad I. Gailiutės darbo pareigų pažeidimai buvo fiksuojami jau nuo 1990 metų.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė ir Aušra Maškevičienė, konstatavo, kad ligoninės skundas yra tenkintinas.

„Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną ieškovės padarytą pažeidimą, t. y. tiek neužtikrinant vaistų kiekį skyriuje, tiek slaugytojų darbo grafiko parengimą vėluojant, tiek nepatvirtintos informacijos, kuri kelia įtampą kitiems skyriaus darbuotojams skleidimą, tiek netinkamų išsireiškimų ir epitetų vartojimą apibūdinant kitų skyriaus darbuotojų išvaizdą, konstatuoja, jog kiekvienas iš šių pažeidimų, atskirai vertinant kaip vienkartinį pažeidimą nesudarytų pagrindo teigti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Tačiau turint omenyje visą ieškovės, kaip vyresniosios slaugytojos, neteisėto elgesio atvejų kiekį per palyginti trumpą laikotarpį ir jų pobūdį, minėti darbo tvarkos pažeidimai nevertintini atsietai vieni nuo kitų, kadangi tokiu atveju nebūtų galimybės atskleisti bylos esmės. <…> Teisėjų kolegijos vertinimu, vyresnioji slaugytoja turėjo pareigą tinkamai organizuoti jai pavaldžių slaugytojų darbą, privalėjo mandagiai, pagarbiai ir santūriai elgtis su visais darbuotojais, gerbti jų nuomonę, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, tačiau skyriaus slaugytojų pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija suponuoja išvadą, jog ieškovė šių savo pareigų neįvykdė. Pažymėtina, kad užimdama vadovaujamas pareigas, ieškovė turėjo būti pavyzdžiu kitoms skyriaus slaugytojoms, gebėti jas paskatinti, padrąsinti bei suprasti jų poreikį darbo aplinkoje jaustis saugiai, užtikrinti galimybę drąsiai kreiptis dėl visų klausimų, kurie joms iškildavo vykdant darbines funkcijas ir organizuoti slaugytojų darbą taip, kad nekiltų darbo priemonių trūkumo ir papildomo streso dėl to. Tuo tarpu aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo kolegių atžvilgiu elgėsi priešingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendravimo būdas visiškai nesuderinamas su vyresniosios slaugytojos pareigoms keliamais profesinės etikos reikalavimais bei nustatyta pareiga su pavaldžiais kolegomis elgtis pagarbiai, palaikyti dalykinę darbo atmosferą. Pažymėtina, kad nustatytas ir anksčiau aptartas ieškovės bendravimo pobūdis, be kita ko, kenkia ir mikroklimatui visos ligoninės kolektyve, kas savo ruožtu turi įtakos ir darbo kokybei bei jo našumui”, – rašoma teismo sprendime, kuriuo I. Gailiutės padaryti darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs ir jos atleidimas laikomas proporcinga priemone.

Teismas taip pat konstatavo, jog yra užtektinai įrodymų, bylojančių, jog I. Gailiutei sugrįžus į darbą skyriuje vyravo nuolatinė psichologinė įtampa ir nepagarba kitų slaugytojų atžvilgiu. Anot kolegijos, svarbu akcentuoti ir tai, jog pati I. Gailiutė savo kaltės iš esmės taip ir nepripažino, neigė kitų slaugytojų paaiškinimus bei laikė juos išgalvotais, todėl sutiktina su ligoninės nurodytais argumentais, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje buvusios darbuotojos elgesys galėtų pasitaisyti.

Panaikinus pirmos instancijos sprendimą iš I. Gailiutės ligoninės naudai buvo priteista 4 219,3 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apylinkės teisme, ir 2 552,25 Eur tokių išlaidų, apturėtų apygardos teisme.

Šią savaitę I. Gailiutė apygardos teisme buvo išgirdusi ir jai palankų sprendimą – moteriai pavyko įrodyti, kad Respublikine Klaipėdos ligoninė netinkamai organizavo savo darbuotojams COVID-19 testavimą. Tačiau prieš porą mėnesių šis teismas sutiko su pirmos instancijos vertinimu, jog buvo pagrįstai atleista iš darbo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nes per porą mėnesių padarė du COVID-19 valdymą numatančios tvarkos pažeidimus.

I. Gailiutė, dienraščio „Vakarų ekspreso” skaitytojų 2010 metais buvo išrinkta nuoširdžiausia ir mylimiausia Vakarų Lietuvos slaugytoja. Ji šiuo metu eina Klaipėdos miesto Brožynų gatvės seniūnaitės pareigas, yra deleguota į Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisiją.