Po rugsėjo pradžioje ne itin pavykusio Seimo narės klaipėdietės Ligitos Girskienės organizuoto susitikimo su UAB „Mestilla” vadovais galima šios įmonės plėtra ir kvapų valdymas antradienį jau buvo aptarinėti Klaipėdos savivaldybėje.
Susirinkimo metu „Mestillos” vadovas Arūnas Zubas ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas tvirtino, kad po planuojamos plėtros kvapų sklaida turėtų sumažėti dar keturis kartus.
„Visada bus nepatenkintų”
Šiuo metu „Mestilla” ruošiasi plėstis, norėtų perdirbti panaudotą aliejų. Susirinkusieji į rugsėjo pradžioje vykusį susitikimą buvo raginami pasirašyti kreipimąsi, adresuotą Aplinkos apsaugos agentūrai, Aplinkos apsaugos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos savivaldybės administracijai ir Klaipėdos LEZ. Jame, be kita ko, buvo rašoma: „Reikalaujame nederinti įmonės pateiktų plėtros dokumentų, kol nebus išspręsta kvapų neutralizavimo problema”.
„Problema yra kvapai ir situacija nelabai gerėja. Gyventojai vis dar jaučia aplinkoje saldų kvapą, kuris galimai sklinda nuo „Mestillos”. Negaliu pasakyti, kad įmonė nereaguoja, durys atviros, įdiegtos priemonės, bet problema yra likusi. Tik mėnesį laiko šiemet nebuvo klaipedoskvapas.lt sulaukta pranešimų, galbūt tuo metu įmonė vykdė profilaktiką. Žmonėms neramu, kad neišsprendus esamų problemų, bus sukurtos naujos”, – antradienį vykusio susitikimo metu kalbėjo L. Girskienė.
A. Zubas savo ruožtu teigė, jog paskaičius spaudą atrodo, jog įmonė yra didžiausias teršėjas, žmonių nuodytojas ir cheminė gamykla, nors jos veikla – lietuviškų rapsų perdirbimas į aliejų, o vėliau – į biodegalus.
„Yra psichoemocinis efektas, nes žmonės nežino yra nuodas ar ne nuodas”, – kalbėjo jis ir tikino, kad per visą laiką į įmonę iš arčiau susipažinti su jos gamybiniais procesais ir taikomis aplinkosauginėmis priemonėmis atėjo tik 10-12 žmonių.
Įmonės vadovas akcentavo, kad ji pradėjo veiklą 2008-aisiais, kai dar nebuvo jokio kvapų reglamentavimo – pastarasis atsirado tik 2010 metais. Ir esą iškart „pradėjo kūrybą” valdant kvapus. A. Zubas teigė netikintis, kad kuri nors tokia gamykla šioje srityje yra pasiekusi tokių rezultatų.
„Ne pinigai svarbiausia, svarbiausia surasti būdą”, – teigė jis.
A. Zubo teigimu, įmonė šiuo metu 12 kartų pranoksta nuo 2024 metų įsigaliosiančius reikalavimus kvapų sklaidai, o lyginant su dabartiniu reglamentavimu, rezultatai yra 20 kartų mažesni nei leistina norma. Po planuojamos plėtros esą kvapų sklaida sumažės nuo dabartinio 0,4 europinio vieneto artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ties Šilutės plentu iki 0,1. Tokį rezultatą esą duotų du 70 m aukščio kaminai. Ties prekybos centru BIG kvapas, anot jo, tesiektų 0,03 vieneto.
Klaipėdos LEZ generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Bakas tikino, kad įmonės plėtrą reikia daryti, nes ji esą padės sumažinti kvapų sklaidą.
A. Zubas taip pat akcentavo, kad pernai gamykla išmetė tik 17,8 tonų teršalų – 3,5 karto mažiau nei jai leista per metus. Pasak jo, kadangi vis keičiasi rapsai, gamybos procese kartais atsiranda ir naujų, neregistruotų teršalų, tačiau dėl to keičiamas taršos leidimas, bet procesas užtrunka, o matavimus atlikę aplinkosaugininkai skiria baudas.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovų, „Mestilla” 2020 metais tikrinta vieną kartą, 2021-2022 m. – jau po du kartus. Buvo nustatyti tam tikri „nedideli viršijimai”, įmonė vėlavo atlikti teršalų inventorizaciją. Kartu akcentuota, kad naujų išmetamų medžiagų negalima sieti su kvapais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad „Mestilla” niekada neviršija kvapų normų, tačiau žmonėms tai yra neigiamas rezultatas, nes kvapas vis tiek jaučiamas.
„Vieną europinį vienetą jaučia pusė žmonių. Visada bus nepatenkintų, tai psichologinis poveikis, žmogui smirda ir jam nesvarbu, viršija ar neviršija”, – kalbėjo specialistė.
Kartu ji akcentavo, kad neužtenka tik parašyti skundo – žmonės ir toliau turi bendradarbiauti, susiderinti laiką, kada pas juos gali atvažiuoti speciali komisija.
Vedėja teigė, kad dar šiemet, kai tik Nacionalinė laboratorija turės galimybę, atvyks jos įranga ir bus atliekamas dar vienas kvapų tyrimas.
Sukurta sistema savivaldybei per didelė našta?
R. Bakas taip pat priminė, kad savivaldybė vis dar neprisidėjo prie kvapų stebėjimo platformos išlaikymo, nors žadėjo tai padaryti, o esami kaštai esą yra ne LEZ jėgoms.
„Tai vienas iš įrankių, kuris galėtų prisidėti prie pažangos. Ta priemonė leistų tiksliau indentifikuoti, kas yra tikrieji taršos šaltiniai. Tai kelias, kuriuo reikėtų judėti tolau, nestabdyti proveržio šioje vietoje. Ji veikia ir kaip prevencija – remiantis patikimomis 72 valandų prognozėmis galima į priekį modeliuoti”, – teigė jis.
Visgi Savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė ir vicemeras Arūnas Barbšys teigė, kad savivaldybė negali prisiimti tokių kaštų, nes tai esą tik stebėsenos sistema, papildomas šaltinis ir teisiškai jos rezultatais negalima remtis.
Be to, anot R. Jievaitienės, visų aplinkosaugai skirtų lėšų vien monitoringui negalima atiduoti, nes reikia ir medžius sodinti, ir kopagūbrius tvarkyti bei kitus darbus finansuoti.
INFORMACIJA
Lapkričio 8 dieną Klaipėdos savivaldybės patalpose numatomas viešas „Mestillos” plėtros poveikio aplinkai dokumentų pristatymas.
Jei nenorime kvapų, reikia iškelti gamyklą į negyvenamus kaimus, kitaip ir tas 0, 1 vienetas smirdės, gaunasi kova su vėjo malūnais, o kovotojai – Donkichotai !