Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdanti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą, kuri yra visos sveikatos apsaugos įstaigų tinklo sudėtinė reformos dalis, praėjus vos dienai po vykusios diskusijos šia tema, trečiadienį surengė spaudos konferenciją, skirtą konkrečiai Klaipėdos GMP padalinio problemoms aptarti.

SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, „Atviros Klaipėdos” paklausta, ar spaudos konferencija skirta uostamiesčiui dėl to, jog dalis vietos politikų nepritaria šiai reformai, iš dalies patvirtino šį spėjimą.

„Mes einame į įvairias žiniasklaidas, esam atviri, siekdami suteikti informaciją iš pirminių šaltinių visuomenei, nes gali atsitikti taip, kad ta informacija nepasiekia. Toks yra tikslas, kad daugiau šviesti, kalbėtis ir panašiai (…) Žinome, kad keli komitetai [Klaipėdos miesto tarybos] priėmė neigiamus sprendimus. Nerimą kelia tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė gal neturi pilnos informacijos, tai norim proaktyviai išsklaidyti visas abejones”, – sakė ji.

Spaudos konferencijoje priminta, jog Konstitucinis Teismas patvirtino, kad žmogaus gyvybės gelbėjimas yra ne savivaldybių, o valstybės funkcija.

„Todėl šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuvoje 60 savivaldybių užtikrina 48 GMP įstaigos, tame tarpe ir Klaipėdos GMP”, – sakė ji.

Esą vienos įstaigos dirba savarankiškai, kitos yra sudėtinė medicinos įstaigų dalis, yra dvi privačios įstaigos, veikia atskiri skambučių valdymo centrai, tad visą sistemą norima suvienodinti, įkuriant šalyje 5 GMP centrus.

Tam būtinas savivaldybių pritarimas, kadangi valstybei – vienai nacionalinei įstaigai – būtina perduoti šiuo metu savivaldybėms priklausantį GMP turtą.

Centralizuotą GMP paslaugų teikimą O. Vitkūnienė palygino su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra” – esą po šių įstaigų reformos paslaugų teikimas gyventojams pagerėjo.

Kalbėdama apie Klaipėdos regioną, ministerijos atstovė atkreipė dėmesį į skirtingus čia veikiančių 9 GMP brigadų darbo krūvius bei kompetencijas.

Pasak O. Vitkūnienės, Klaipėdos regione vienur per parą būna vos 1-2 iškvietimai, kitur – 8-10 iškvietimų, o apmokėjimas už darbą esą yra tas pats.

Jos teigimu, reformos tikslas yra pagerinti visos šalies, tarp jų – ir Klaipėdos regiono – gyventojų aptarnavimą, didinant ir brigadų, ir budėjimo vietų skaičių bei gerinant aptarnavimo kokybę.

Pranešta, jog po reformos visi dabartiniai GMP darbuotojai bus perkeliami į naują tarnybą, neplanuojama jokių darbuotojų atleidimų.

„Labai svarbi dalis yra mūsų pacientai, kad jie galėtų greitai ir kokybiška gauti paslaugas pagal vienodus standartizuotus protokolus, kad greitėtų pati reakcija, kad tie žmonės, kurie turi ypatingai ūmias būkles, infarktus, insultus, traumas atvyktų į tas gydymo įstaigas, kurios gali suteikti vadinamas klasterines paslaugas, kurios turi visus diagnostinius gydymo metodus, kad išgelbėti kuo daugiau gyvybių”, – kaip po reformos esą turėtų gerėti ir greitėti GMP paslaugos, vardijo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, tam yra numatytos ir finansinės investicijos – tiek atnaujinant GMP automobilių parką, kitą įrangą, tiek keliant darbuotojų kvalifikaciją, organizuojant jų mokymus ir kt.

„Neperdavus savininko teisių, klaipėdiečiams kiltų rizika negauti greitosios medicinos pagalbos paslaugų, kadangi savivaldybės nebegalės jų pačios teikti nuo kitų metų liepos 1 dienos”, – sakė ji.

Kartu O. Vitkūnienė teigė tikinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba „priims teisingus sprendimus dėl GMP pokyčių, reorganizavimo tam, kad Klaipėdos miesto, rajono, regiono žmonės būtinąją pagalbą, skubią pagalbą gautų savalaikiai ir kokybišką”.

Tam esą bus skirta ir vadinamoji pavėžėjimo paslauga, kuri turėtų pradėti veikti metais vėliau, t.y., nuo 2024 metų liepos 1 d. Iš pradžių ši sistema bus pilotinė, pasirinkus išbandymui vieną regioną. Pavėžėjimo paslaugas ateity tarp savęs su GMP turėtų dalintis savivaldybės.

INFORMACIJA

Šiuo metu šalyje veikia 48 GMP įstaigos, kuriose kasdien dirba 219 brigadų, o iš viso greitosios pagalbos srityje dirba per 2000 darbuotojų. Po reorganizacijos planuojama šalyje įkurti 5 teritorinius filialus (pagal didžiuosius miestus) su standartizuota aptarnavimo sistema. Ji turi startuoti kitų metų liepos 1 d.