Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-03-01 |
Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą su Švedija transporto ir logistikos sektoriuose, planuodama naujas krovinines ir keleivines laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo bei įgyvendindama Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir žalinimo projektus. Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Švedijoje susitikęs su Stokholmo jūrų uosto vadovybe ir šios šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.
„Šiuo metu Klaipėdos uoste įgyvendinami ir planuojami didelės apimties investiciniai projektai, intensyviai tvarkoma uosto infrastruktūra, einama žaliosios plėtros kryptimi. Šiose srityse mums itin svarbi ir vertinga Švedijos jūrų uostų patirtis. Žvelgdami į ateitį, matome, kad turime daug potencialo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti naujus kelius keleivinei ir krovininei laivybai bei investicijoms su Stokholmo uostu, ypač į inovatyvias ir aukštos pridėtinės vertės sritis“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pastaraisiais metais fiksuojamas tiesioginių krovinių tarp Klaipėdos ir Švedijos uostų apimties augimas – 2022 m. krovos apimtis siekė 3,74 mln. t (2021 m. – 3,61 mln. t). Šalys ieško galimybių didinti bendradarbiavimą, plėtojant naujas įvažiuojamųjų laivų (ro-ro ir ro-pax) laivybos linijas. Ministro teigimu, gerinant susisiekimą Baltijos regione, kalbamasi apie keleivinės ir (ar) krovininės laivybos linijos Stokholmas–Klaipėda atidarymo galimybes.
Šiuo metu iš Klaipėdos kursuoja krovininiai ir keleiviniai keltai į Karlshamno ir Treleborgo uostus Švedijoje.
Ministras M. Skuodis pakvietė Švedijos uostą išnaudoti Klaipėdos uosto teikiamas krovinių gabenimo galimybes, dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos, taip pat plėtojant pietinę uosto dalį – vykdant melioracijos, krantinių ir molų statybos, greitkelių ir geležinkelių tiesimo bei rekonstrukcijos darbus.
Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 300 mln. eurų. Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 m bei parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 m.
Iki 2026 m. pabaigos taip pat numatoma įrengti uosto infrastruktūrą, skirtą jūrinio vėjo jėgainių parkui Baltijos jūroje įrengti, numatoma šio parko galia – apie 700 MW.
Pažymėta, kad daug naujo ir neišnaudoto potencialo matoma ir tvaraus uostų plėtros, skaitmenizacijos, žaliosios energetikos, žiedinės ekonomikos srityse.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Tai 3 metus gilinsit nuo 15 iki 15.5 ? 0.5 metro (~1mln m3) tris metus kasit?
Su tokiais tempais ne tik Gdynės nepasivysim , bet mus Ventspilis ir Ryga suvalgys….Pietinis uostas atsiras kokiais 2033-2035….nice