Nors Klaipėdos senamiestyje, Tomo g. 26 ir 28, esančius sklypuos valdanti bendrovė „BCO“ jau beveik prieš metus gavo leidimą čia statyti viešbutį, kada prasidės tokie darbai – neaišku.
Viešbučio projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti dar 2019-ųjų vasarą. Vėliau sklypuose buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurių metu atkasti čia stovėjusios Senamiesčio berniukų vidurinės mokyklos pamatai. Kultūros paveldo departamentas įpareigojo pamatus išsaugoti. Dėl šios priežasties buvo pakoreguotas ir statybos projektas – naujas pastatas turės būti statomas ant senųjų pamatų.
Šiuo metu sklypas stovi aptvertas laikina tvora, o atkasti senieji pamatai užpilti gruntu.
„BCO“ projekto vadovas Matas Smilgevičius „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad investicijos yra laikinai sustabdytos. Pasak pašnekovo, šiuo metu yra stebima statybų rinka bei ekonominė situacija.
„Kai mums palankiai susidėlios statybos kaina ir mūsų lūkesčiai, tada grįšim prie projekto vystymo, o šiuo metu jis yra pristabdytas“, – tvirtino M. Smilgevičius.
Pasak jo, artimiausias metas, kada planuojama grįžti prie svarstymų dėl projekto vystymo – šių metų vidurys.
Viešbutį projektavęs architektas Edmundas Adrijauskas buvo sakęs, kad pastatas neturėtų išsiskirti iš bendro vaizdo, kadangi šalia turėtų iškilti šv. Jono bažnyčia, kuri turėtų gauti visą dėmesį. Viešbutis planuojamas tinkuotas, o stogas bus šlaitinis, raudonų čerpių.
Naujas pastatas turėtų būti dviejų aukštų su mansarda. Jame numatoma 20 apartamentų ir keturios administracinės paskirties patalpos.
ISTORIJA
XVIII a. pirmoje pusėje Tomo g. 26 ir 28 sklypų vietoje stovėjęs pastatas buvo pritaikytas vokiečių liuteronų parapijinei mokyklai. Iš jos vėliau išaugo didžioji miesto arba lotyniškoji mokykla. Jai 1781 m. pastatytas naujas pastatas. Didžiojo 1854 m. gaisro metu mokykla sudegė, bet buvo atstatyta, prijungiant greta esančius sklypelius.
1912 m. mokykla, jau vadinama Senamiesčio berniukų vidurine mokykla, buvo išplėsta. Tuo metu mokyklos teritorija apėmė beveik visą kvartalą tarp Tomo, Pylimo, Didžiojo ir Mažojo vandens gatvių.
Po 1913 m. atlikto pastato išplėtimo triaukštė dalis, buvusi arčiausiai pylimo, buvo pastatyta panaikinus senąjį skersgatvį. Be šio triaukščio priestato mokyklai buvo pastatyti priestatai ir į kvartalėlio gilumą. Tokia mokykla išliko iki 1945 m.
Per 1945 m. bombardavimus pastatas, kaip ir greta buvusi šv. Jono bažnyčia, buvo sugriauti.
Ta Mata Smilgeviciu prie gedos lentos prikalti uz siukslinima Klaipedos reprezentacine vieta.
Tai jau tikrai „investotojai”, kino teatra Baltiją, irgi renovuoja, ir niekaip negali renovuoti
miesto vadams derėtų baigti cackintis su tokiais „investitoriais“ senamiestyje. Jei jau išduodamas statybai leidimas tai turėtų būti labai aiškiai susitarta kada pradedi ir kada statybą baigi. Su rimtom baudom jei laiku nebaigi. Sutvarkai aplinką, fasadus ir tada lauk tos savo „ekonominės situacijos“ arba vystyk projektus laukuose ir nelįsk į miesto centrą. Ypač kai žemės sklypas nuomojamas. Arba sutvarkyk teritoriją įrengdamas parkingėlį, gazonus, vaikams aikštelę ir kai jau bus ta tavo „ekonomika“- še metai laiko ir statyk. Dabar vienas susitvarko savo objektą, pereina kryžiaus kelius derindamas, investuoja milžiniškas lėšas, savivaldybė keičia gatvių dangas, šviestuvus, o kitas laiko metų metais sklype šiukšlyną ir net neplanuoja nieko statyti – sklypas pardavimui su statybos leidimu. Senamiestis paverstas investicijų griuvėsiais.
Ar tas sklypas su leidimu ar be leidimo…… susitvarkot, išvežat šiukšles, užpilate tuos kasinejimus, užsodinat žole ar parkingą ir tada marinuokite kiek norite…. Daržų gatvėje ar kitose gatvėse, aplinkui fantastiniai šiukšlynai amžini….. Sandėliukai, padegeliai, griuvenos ir visa kita ….. ką čia ta PAVELDAS saugo?????? pokarinė griuvėsiu kultūra.
100%