Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-07-06 |
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatyta XIII a. kuršių kario rekonstrukcija.
Atliekant rekonstrukciją didžiausias iššūkis buvo kalavijas, kol galiausiai reikiamą kraštotyrininkas Denisas Nikitenka pagal rankenos balno formos buoželę atpažino Pilies muziejuje, Frydricho poternoje.
„Tokių kalavijų Lietuvoje yra rasta vos trys ar keturi“, – teigia kraštotyrininkas.
Idėja atkurti vėlyvąjį kuršį jam kilo, kai 2018 metais archeologinėje ekspozicijoje pamatė rekonstruotą kalavijuočių ordino riterį.
„Tuomet nuėjau pas direktorių ir sakau direktoriui – kažkaip nesąžininga. Priešą rodom, o vietinį?“ – prisiminė D. Nikitenka, kaip muziejaus direktoriui dr. Jonui Geniui pasiūlė mintį atkurti vietinį kuršį.
Siekiant realizuoti idėją susidurta su tuo, kad buvo itin mažai mokslinės medžiagos, o paieškų laukas – labai ribotas, nes D. Nikitenka norėjo atkurti būtent XIII a. Klaipėdos kuršį.
Nė viename kape nėra rasta visų reikalingų daiktų rekonstrukcijai, tad buvo komplektuojami radiniai iš Joniškės, Slengių, Bandužių kapinynų.
Pasak Beno Šimkaus, kuršių istorijos klubo „Pilsots“ lyderio, įvairūs niuansai, tokie kaip ornamentika, smulkios detalės, atskiria kuršius iš bendro kultūrinio katilo.
„Yra savotiškų genties vizitinių kortelių“, – sakė B. Šimkus.
B. Šimkus pasidalino, kad kalavijo makštis buvo gaminta net tris kartus. To priežastis – patį kalaviją rekonstravo vienas žmogus, o makštį – kitas.
„Makštį padaręs vienas žmogus laukė kalavijo. Viskas buvo daroma žiemą. Drėgmė įtakojo, kadangi čia yra labai plona mediena, viduje yra įdėtas kailis“, – rekonstrukcijos niuansais dalinosi B. Šimkus.
„Žmonėms dažnai sunku įsivaizduoti, kaip tie kuršiai atrodė. Net muziejininkė, kuri pamatė rekonstruotą kuršį, klausė „o tai ką, jie tiek geležies turėjo, tiek spalvų turėjo?“ – pasakojo D. Nikitenka.
Pasak jo, natūralu, kad žmonėms kyla tokių klausimų – vis dar trūksta pažinties su kuršių gentimi. Paprastai apie kuršius galvojama kaip apie varganus gyventojus, kurie su medine ietimi bandydavo nukauti priešus. D. Nikitenkos teigimu, tokie stereotipai atėjo iš sovietmečio – istorijos pamokų metu niekas nepasakojo, kad kuršiai nebuvo skurdūs.
Prie šios rekonstrukcijos prisidėjo 11 žmonių. Darbai vyko pusantrų metų. Jų rezultatą dabar nuolat galės matyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai.
Parašykite komentarą