Dėl prastėjančios Baltijos jūros aplinkos daugėja „svetimų” žuvų

Aplinkosauga

Baltijos jūros Lietuvos priekrantę atplaukusi žuvis – paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) pateko į žvejų gaudyklę. Šie žuvies rūšiai nustatyti jį pristatė KU Jūros tyrimų instituto mokslininkams, dabar bandantiems atspėti, kodėl kitų jūrų gyventoja klaidžiojo prie Lietuvos krantų.

Paprastasis merlangas

Pasak KU Jūros tyrimų instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo dr. Roberto Staponkaus, paprastasis merlangas – Baltijos menkės giminaitis, užimantis beveik identišką nišą kitose jūrose. Nuo mums labiau žinomos menkės jis skiriasi spalva ir tuo, jog ant apatinio žando neturi arba turi labai mažą ūselį. Įprastinės šios žuvų populiacijos gyvenimo vietos – Šiaurės ir Barenco jūros, jų sugaunama ir ties Islandijos krantais, nedidelėse Viduržemio ir Juodosios jūros dalyse. Baltijos jūroje ji aptinkama tik pačiuose pietuose, sąsiauriuose tarp Danijos ir Švedijos.

Mokslininkas sako galintis tik spėlioti, dėl kokių priežasčių merlangas galėjo atklysti į Lietuvos pajūrį. Gali būti, jog tai tiesiog atsitiktinumas, bet viena iš hipotezių, jog Baltijos jūroje kardinaliai sumažėjus menkių populiacijai, jos „giminaičiai“ bando užimti atsilaisvinusią nišą ir migruoja maitintis į atsilaisvinusius mitybos plotus.

Kita versija yra susijusi merlangų gyvenimo ciklu. Žinoma, kad merlangų mailius ir jaunikliai „apiplėšinėja“ medūzas. Dažnai gyvena greta medūzų ir, kol jos sugautą zooplanktoną gabena iki burnos, jį atima. Tad paprastojo merlango pasirodymas Lietuvos priekrantėje gali reikšti padidėjusį medūzų kiekį jūroje.

„Visos hipotezės gali būti siejamos su prastėjančia Baltijos jūros aplinkos būkle, joje vykstančiais neigiamais pokyčiais – žuvų išteklių mažėjimu, mitybos tinklų degradacija“, – sako dr. R. Staponkus.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos priekrantėje yra sugauta ir daugiau mūsų vandenims nebūdingų žuvų rūšių: paprastasis vilkešeris, keturūsė vėgėlė, gelsvasis jūrgaidis, jūrinė dyglė, pilkoji kefalė. Pastarąją mokslininkai įvardija kaip mažiausiai mūsų vandenyse tikėtiną rūšį.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Vyks XXIII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas

Gegužės 16-19 dienomis Klaipėdoje vyks XXIII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, kuriame ketina dalyvauti per 20 kolektyvų iš Latvijos, Estijos, ...
2024-05-08
Skaityti daugiau

ELTA

Vyksta pratybos „Perkūno griausmas 2024“

Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės ...
2024-05-04
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

„Independence“ išvyko į apžiūrą Danijoje

Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo ...
2024-05-02
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This