Klaipėdos miesto savivaldybė kreipsis į Vyriausybę, kad ji inicijuotų uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimą. Jei procedūra, turinti finišuoti Seime, baigtųsi sėkmingai, prie Klaipėdos būtų prijungtas ne tik vadinamasis Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio trikampis, bet ir teritorijos pietuose, kurios domina uostą.  Iš viso – 1320 ha. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Klaipėdos miesto taryba.

Sprendimo aiškinamajame rašte rašoma, kad dar 2007 m. patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatytos Klaipėdos miesto įtakos zonų ribos.

„Šiaurinėje Klaipėdos miesto savivaldybės dalyje teritorija ribojasi su Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančia teritorija, įsiterpusia tarp Klaipėdos miesto ir magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja. Teritorijoje  yra sodų bendrija „Pakrantė“, gyvenamųjų namų kompleksas „Žaliasis slėnis“,  statomi nauji individualūs namai. Ši teritorija tampriai susieta inžinerinės, susisiekimo, socialinės infrastruktūros ryšiais su Klaipėdos miesto savivaldybe. Dauguma šios teritorijos gyventojų dirba, mokosi, gydosi ir kitus poreikius tenkina Klaipėdos mieste.  Be to, teritorija nuo Klaipėdos rajono teritorijos atskirta natūraliu riboženkliu – magistraliniu keliu Klaipėda-Liepoja“, – rašoma minėtame projekte.

Pretekstas šios dienos sprendimui buvo Aukštkiemių kaime esančio gyvenamųjų namų komplekso Žaliasis slėnis bendruomenės pirmininko  prašymas dėl jų gyvenamosios teritorijos prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ribų su vietos gyventojų apklausos lapais, kuriuose savo nuomonę pareiškė 112 gyventojų.

Taip pat buvo gautas Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos raštas dėl Klaipėdos miesto įtakos zonos pietinėje miesto dalyje, kurią siūloma priskirti Klaipėdos miestui. Pietuose norima prisijungti teritoriją, kurioje vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, dominuoja privatūs žemės ūkio paskirties sklypai. Joje numatoma įgyvendinti pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus projektą. Uosto direkcija pageidautų, kad visa su uosto vystymusi susijusi teritorija būtų vienos savivaldybės teritorijoje, nes tada būtų lengviau derinti visas procedūras.  Šioje teritorijoje yra tik dvi sodybos.

Konservatorius Arūnas Barbšys tvirtino, kad reikėtų galvoti ne tik apie šias, bet ir už geležinkelio esančios Kalotės prijungimą prie uostamiesčio. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas akcentavo, kad minima teritorija kaip interesų zona dabartiniame miesto bendrajame plane.

Tarybos narė Nina Puteikienė klausė, kam reikia plėstis į rajoną, jei dar mieste yra daug nesutvarkytų vietų.

Taip pat ji mano, kad yra ydinga, jog verslo struktūros daro iniciatyvas dėl teritorinių pokyčių. Be to, šis sprendimas jau esą rodo ketvirtojo uosto plėtros varianto įgyvendinimą. Taip pat ji dalinosi įtarimais, kad tokią iniciatyvą stumia Žaliojo Slėnio projekto vystytojai, o miestas jau senokai planuoja tiesti kelią į šią gyvenvietę.

A. Barbšys akcentavo, kad teritorijų prijungimas bent iš dalies spręstų situaciją, kai gyventojų mokesčiai lieka rajone, nors jie daugiausiai naudojasi miesto infrastruktūra.

19 miesto Tarybos narių balsavo už tokį sprendimą, prieš pasisakė vienas.

Dabar bus kreipiamasi į Vyriausybę, o vėliau būtų rengiama gyventojų apklausa. Prognozuojama, kad visos procedūros gali užtrukti kelerius metus.