Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-11-24 |
Klaipėdos pajūrio peizažas prieš daugiau kaip du šimtus metų neatrodė toks, kokį esame įpratę matyti šiandien. Istorikai pasakoja, kad dėl sparčių miškų kirtimų per XVII–XVIII a. Klaipėdos apylinkės buvo tapusios kone dykviete.
Еfektyviausias būdas suvaldyti smėlį – palei jūrą suformuoti ir nuolat prižiūrėti kopagūbrį, apželdinti kopas. Pirmiausia tai daroma Kopgalyje – pirmieji apželdinimo darbai čia fiksuoti dar 1791-аisiais, XIX аmžiaus pradžioje pradėta apželdinti pajūrį tarp Bomelio Vitės ir Olando kepurės. Tai ėmėsi daryti vietos pirkliai.
Sėkmingas pajūrio juosto apželdinimas skatino pamažu išnaudoti puikiais miškais virstančias Klaipėdos apylinkes vasarvietėms ir poilsiui. Giruliuose pirmieji vasarnamiai iškilo 1863 metais, po maždaug poros dešimčių metų ši teritorija jau oficialiai vadinta kurortu. Ėmė skleistis kurortinė kultūra, atliepusi ir bendraeuropines poilsiavimo tradicijas. Giruliai kaip kurortas suklestėjo XIX а. pabaigoje – XX а. pradžioje.
Kopų apželdinimas ir miškų sodinimas paskatino kurti kurortinę infrastruktūrą ne tik Giruliuose, bet ir Kopgalyje. Atskiri vyrų ir moterų paplūdimiai Kopgalyje minimi jau 1835 metais. XIX а. pabaigoje į paplūdimius nutiesti pėsčiųjų takai. XX а. pradėti statyti vasarnamiai. 1908 m. iškilo kurhauzas.
Šiandien poilsiautojų pamėgta Melnragė kaip kurortas XIX a. nepasižymėjo. Nors vyrams ir moterims skirti atskiri paplūdimiai šalia šiaurinio molo veikė maždaug nuo 1880-ųjų, ši vieta labiau buvo žinoma kaip žvejų kaimas. Rekreacinę funkciją atliko tik nedidelis plotas šalia švyturio ir molo.
Iš visų kurortų Klaipėdos apylinkėse labiausiai sužibėjo Juodkrantė – šio kurorto sukletėjimą istorikai vadina neįtikėtina sėkmės istorija.
Apie kurortų istoriją laidoje kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, dr. Vasilijus Safronovas, šio instituto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.
Projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Tais laikais buvo Försterei o ne Giruliai !
Ačiū. Įdomu.