Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-12 |
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje surengė konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė muzikologė, muzikos kritikė, pedagogė prof. dr. Danutė Petrauskaitė, muzikologė prof. dr. Daiva Kšanienė, menotyrininkas prof. dr. Helmutas Šabasevičius, kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė Loreta Narvilaitė, teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė.
Diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” dalyvavo Laima Vilimienė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, Tomas Juočys, Klaipėdos dramos teatro vadovas, Valentinas Masalskis, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, ir pranešimus skaitę lektoriai bei konferencijos klausytojai. Diskutuota gerokai ilgiau nei planuota, nes rasta visiems labai svarbių temų, kurios vertos dar išsamesnių aptarimų. Konferenciją moderavo Veronika Janatjeva, diskusiją – Agnė Bukartaitė.
Savo pranešime „Klaipėdos konservatorijos auklėtinių muzikinė veikla Lietuvoje ir egzilyje 1930–1980 m.“ prof. dr. Danutė Petrauskaitė atskleidė daug istorinių faktų. Ypatingos reikšmės faktas – 1923 m. kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje atidaryta muzikos mokykla, (konservatorija). Klaipėdos konservatoriją baigė daugybė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje gerai žinomų muzikų: 1928 m. – Motiejus Budriūnas ir Vytautas Marijošius; 1929 m. laidoje tarp kitų – Domas Andrulis ir Juozas Bertulis – pirmieji kompozicijos skyriaus absolventai; 1930 m. buvo išleista gausiausia absolventų laida – 43 asmenys. Iš labiausiai pasižymėjusių buvo violončelininkas Petras Armonas, Viktoras Dapšys, Kazys Urbonas, smuikininkas Vincas Arnastauskas ir Jonas Motiekaitis, fagotininkas Kazys Baltramiejūnas, valtornininkai Alfonsas Baužinskas ir Kostas Gurevičius, obojininkas Antanas Ilčiukas, fleitininkai Jonas Novakauskas ir Juozas Pakalnis, klarnetininkas Povilas Samuitis.
Ši mokymo įstaiga parengė kvalifikuotų specialistų visai Lietuvai, nemaža jų dalis įsidarbino to meto Valstybės teatro Kaune orkestre. Kiti absolventai tęsė studijas užsienyje, pvz., Vytautas Marijošius ir Jeronimas Kačinskas Prahos konservatorijoje ir tapo žymiais dirigentais bei lietuviškos muzikos puoselėtojais ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje.
Muzikologė prof. dr. Daiva Kšanienė savo mokslinėse studijose nuosekliai tyrinėja Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų. Konferencijoje prof. dr. Daiva Kšanienė pristatė pranešimą tema „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kelias“, pasakojantį apie 1987-2023 m. teatro veiklos periodą.
1987 m. sausio 1 d. Kultūros ministras pasirašė įsaką, kuriuo Klaipėdos liaudies opera, pasiekusi profesionalų meninį lygį, buvo reorganizuota į Valstybinį muzikinį teatrą.
Įteisinus valstybinį statusą, teatro situacija iš esmės ėmė keistis. Iškeldinus visus mėgėjų kolektyvus, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui atiteko visas didžiulis buvusių Kultūros rūmų pastatas. Tačiau muzikinės visuomenės puoselėti lūkesčiai pirmaisiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos metais nepasiteisino. Pozityvus lūžis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvenime įvyko 1995 m., pradėjus vadovauti iš Kauno atvykusiam, didelę darbo teatre patirtį turinčiam dirigentui Stasiui Domarkui. Muzikinis teatras turėjo daug talentingų vadovų. Profesorė savo pranešime pateikė glaustą jų veiklos analizę, tačiau pastoviam teatro tobulėjimui labai trukdė nuolatinė vadovų kaita.
Prof. dr. Helmutas Šabasevičius susirinkusiems pristatė įdomią temą „Klaipėdos baletas ir šiuolaikinis šokis Lietuvos kultūros kontekste“.
Dr. Daiva Šabasevičienė susirinkusius tiesiog sužavėjo pasidalindama savo tyrimu „Muzika Klaipėdos dramos teatrų spektakliuose“. Pranešime buvo pateikti faktai, įvykiai, o greta ir daug vaizdingų ir įkvepiančių citatų iš pokalbių su teatro kūrėjais. Auditorija susidomėjusi gaudė kiekvieną jos ištartą žodį, tad neabejojama, jog D. Šabasevičienė su šia tema į Klaipėdą sugrįš dar ne kartą.
Kompozitorė Loreta Narvilaitė, vasarą kartu su kolegomis kompozitoriais elinge pristačiusi istorijų operą „Klaipėda“, skirtą tai pačiai iškiliai datai, kaip ir konferencija, susirinkusiems pateikė savo esė tema „Kompozitorės gyvenimas mieste „ant pasaulio krašto““.
Baigiamojoje konferencijos dalyje – diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” Klaipėdos dramos teatro vadovas T. Juočys sakė, jog teatras, kaip ir visas greitai kintantis laikmetis, nestovi vietoje – jis keičiasi. Teatro misija – sujaudinti, kartais net sukrėsti, jokiu būdu nepalikti žiūrovo abejingo.
Jam antrino Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas V. Masalskis sakydamas, kad „buvusio teatro nebus – nes nebėra ir buvusios publikos. Antrą kartą į tą pačią upę nepavyks įbristi. Gaila, kad teatras kartais užsižaidžia formomis, o tai kartais nuveda į teatro esmės praradimą“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė akcentavo rinkodarą, kaip svarbią teatro dalį.
„Šią sritį daug tyrinėjau ir turiu tris publiką pritraukiančius veiksnius – aukšta meninė kokybė, t.y. ne tik atlikėjus, bet ir publiką auginantis repertuaras; publikos plėtra, kuri vienodai aktuali viso pasaulio pasaulio teatrams; finansai – sėkmingai laviruoti tarp kokybiško repertuaro ir publikos auginimo, t.y. uždirbti pakankamai lėšų, leidžiančių įgyvendinti kilnius sumanymus“, – sakė ji.
Parašykite komentarą