Klaipėdos laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimantas Juška sako, kad savaitgalį atplauksiančio ir didžiausiu uosto istorijoje tapsiančiu laivu MSC „Francesca“ (ilgis – 363,5 m, plotis – 45,6 m) rekordas ilgai neišsilaikys. Anot jo, už poros savaičių bus priimamas dar pora metrų ilgesnis laivas.

Tokie pokyčiai uoste ir kompanijoje vyksta dėl to, kad jos savininkė laivybos kompanijos MSC valdoma „Terminal Invested Limited” (TIL) pagaliau ryžosi „Klaipėdos Smeltę” padaryti vienu iš konteinerių paskirstymo centrų. Dėl to per šiuos ir kitus metus tikimasi sukurti apie 150-180 naujų darbo vietų.

Tiesa, kompanijai nerimą kelia situacija muitinės postuose, bet tikimasi, kad centrinė valdžia ją tinkamai įvertins ir priims reikiamus sprendimus.

MSC „Francesca“ turėtų atplaukti sekmadienį ir pradėti naują erą Klaipėdos uoste.

Savininkai išgirdo

Iš pradžių buvo planuota, kad šiuo metu Hamburge esantis, su Panamos vėliava plaukiojantis konteinervežis MSC „Francesca“ į Klaipėdą atplauks šeštadienį, tačiau dabar planai pasikoregavo ir jo laukiama sekmadienį.

„Iššūkis gana didelis”, – apie būsimą laivą rekordininką ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Savo ruožtu R. Juška sakė, kad jau po poros savaičių laukiama pora metų ilgesnio laivo.

„Po nepilno dešimtmečio, kai „Klaipėdos Smeltę” įsigijo laivybos kompanijos MSC valdoma „Terminal Invested Limited”, verčiamas naujas istorijos puslapis. Iki šiol „transšipmento” (konteinerių krova laivas-krantas-laivas – aut. pst.) turėjome nedaug. Kartu su Arvydu Vaitkumi neseniai teko kalbėtis su MSC prezidentu Diego Aponte,  argumentavome, jog rezultatai yra nesolidūs, kai valstybė įdėjo tiek investicijų. Tačiau iki šiol MSC visada tik sakydavo, kad artimiausiu metu viskas pasikeis, kad Klaipėda lieka svarbiu uostu jos planuose”, – sakė R. Juška.

2008-2016 m. laikotarpiu Uosto direkcija buvo investavusi per 60 mln. Eur į „Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminalo infrastruktūros kūrimą: 500 m ilgio specializuotų krantinių statybą bei išgilinimą, geležinkelio kelių perkėlimą ir dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę statybą. TIL investicijos į „Klaipėdos Smeltę” siekė per 75 mln. eurų.

Pasak R. Juškos, gegužę MSC, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerių laivybos linija ir pirma Klaipėdos uoste, priėmė sprendimą įtraukti Klaipėdą į „Australia Express” ir „Indian Ocean/East Africa Express” maršrutus, kuriais plaukioja okeaniniai laivai.

R. Juška mano, jog tokį sprendimą galėjo lemti ir tai, kad pernai „Klaipėdos Smeltė” buvo greičiausia pagal krovos greitį tarp 30 TIL terminalų, o šiemet pirmą ketvirtį buvo antra.

Kokios pasekmės?

Pasak „Klaipėdos Smeltės” vadovo, iki šiol būdavo sulaukiama po vieno MSC laivo per savaitę, kurie irgi būdavo nemaži – jų ilgis siekdavo iki 300 m.  Kartu su „Maersk” linijos konteineriais įmonė iki šiol per mėnesį perkraudavo nuo 16 iki 17,5 tūkst. TEU. Įprastai būdavo aptarnaujami apie 4 MSC laivai, o gegužę jų buvo jau 18.

Šiemet „Klaipėdos Smeltė” planuoja krovą padidinti apie milijonu tonų. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Po šio sprendimo Klaipėda bus toks uostas, kaip ir Gdanskas. Manome, kad krova sieks 35-40 tūkstančių TEU per mėnesį. 2021 metais turėtume pasiekti apie milijono TEU metinę krovą, kurioje 80 procentų turėtų sudaryti „transšipmentas”. Tokie konteineriai uoste laikomi 3-7 paras, neapkrauna nei į uostą vedančių kelių, nei geležinkelių”, – sakė R. Juška.

Anot jo, pernai „Klaipėdos Smeltė” perkrovė 180 tūkst. TEU arba 3 mln. tonų. Šiemet vien „transšipmento” bus apie 150 tūkst. TEU, o iš viso krova turėti siekti 350-370 tūkst. TEU, pavertus į tonas – apie 1 mln. tonų papildomų krovinių.

„Kitąmet gali būti vien per „Klaipėdos Smeltę” pusė milijono TEU. Iš „Klaipėdos Smeltės” kol kas „transšipmentas” keliaus į Taliną, Sankt Peterburgą ir iš dalies Helsinkį. Ateityje gali būti paimtas visas regionas, įskaitant Latviją, Kaliningradą, kelis Suomijos uostus. Iki devynių laivų per mėnesį turės išvežioti šiuos konteinerius. Tad uoste turėtų pradėti augti atplaukiančių laivų skaičius. Kiekvieną mėnesį prisidės papildomai bent 15 laivų. O konteineris ateidamas ir išeidamas du kartus generuoja rinkliavas”, – dėstė R. Juška.

Pasak jo, „Klaipėdos Smeltei” perleidus šaldytuvų terminalą ir dispečerinę, darbuotojų buvo sumažėję 47 žmonėmis, tačiau prasidėjus tokiems pokyčiams, dabar planuojamas ženklus jų skaičiaus augimas.

„Šiemet ir kitąmet planuojame priimti apie 150 naujų dokininkų. Dar bus reikalingi ir viduriniosios grandies vadovai, talmanai, stividoriai. Iki šių metų pabaigos reikės 70-80 naujų darbuotojų, o iki kitų metų pabaigos, jei pasitvirtinsime investicinę programą, įsigysime papildomus kranus, iš viso reikės 150-180 naujų darbuotojų”, – sakė „Klaipėdos Smeltės” vadovas.

Jo įmonės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad šiek pokyčiai naudingi ir Klaipėdos uosto paslaugomis besinaudojantiems eksportuotojams, nes dabar jų produkciją be tarpinių konteinerių perkrovimų Vakarų Europos uostuose galima gabenti į Ispaniją, Italiją, Saudo Arabiją, Rytinę Afrikos pakrantę, Singapūrą, Australiją ir kitas šalis.

Reikia pokyčių

Pasak R. Juškos, reikėtų, kad ir toliau nuosekliai būtų gilinimas uostas, nes dabar tokie milžinai gali įplaukti tik 13,5-14 m grimzle prie nulinio vandens lygio, kai maksimali siekia 16 m.

„Turime ambiciją gilinti kanalą iki buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos. Kitąmet turėtų prasidėti procesas. Kalbėjome ir apie 97-100 krantinių statybą, jų projektas yra”, – sakė A. Vaitkus.

R. Juška taip pat pripažino, kad įmonei kelia rūpestį padėtis Klaipėdos muitinėje – pareigūnų „sukomplektavimas” Malkų ir Pilies pasienio punktuose ir infrastruktūriniai sprendimai. Taip pat ir padėtis pasienyje su Baltarusija.

„Kai pasakė, kad Malkų įlankoje ruošiasi padaryti viso Klaipėdos regiono tikrinimo punktą, tai reikštų, kad Klaipėdos konteinerių terminalo ir mūsų konteineriai turėtų stovėti bendroje eilėje iš 52 muitinės sandėlių iš zonos, esančios iki Šiaulių. Tada labai pradės strigti uosto kroviniai ir gali turėti neigiamos įtakos jų siuntėjų sprendimams”, – sakė R. Juška, vildamasi, kad centrinė valdžia sureaguos į atitinkamus prašymus.

Pasak jo, kalbamasi ir su veterinarijos tarnyba, primenant, jog Rusija reikalauja, kad į ją atkeliautų konteineriai su originalia plomba, tad jei veterinarai juos atidarinėtų tikrinimui, gali kilti įvairių problemų.

R. Juška sakė, kad MSC siūlė Uosto direkcijai įvertinti ir tokių laivų gigantų rinkliavas, nes jie palieka tik tam tikrą krovinių kiekį, kursuoja lyg ekspresas. Pavyzdžiui, iš 13 000 TEU, tik apie 2000 gali būti pakrauti, 1500 – iškrauti.