Uosto direkcijoje antradienį vykusio išvažiuojamojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdžio metu suskambo pavojaus varpai dėl situacijos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiek kai kurių uostininkų, tiek LPK vadovo Roberto Dargio manymu, dėl šios ir kitų logistikos sektoriaus problemų sprendimų būtų pravartu atgaivinti daugiau nei prieš porą dešimtmečių įsteigtą Transporto ir tranzito komisiją.

Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė nesipriešinsiantis tokios komisijos atkūrimui, jei ji iš tiesų būtų efektyvus instrumentas problemos spręsti. O raktas į paminėtą pasienio problemos sprendimą esą yra Finansų ministerijoje, kuri turėtų sukurti paskatas dirbti žmonėms muitinės sistemoje.

Ragino investuoti Klaipėdoje

Į uostamiestį susirinkusiems šalies pramonininkams Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pristatė miesto plėtros strategiją iki 2030 metų, o Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus – uosto plėtros planus.

„Taikyti tikrai nieko nereikės, nors diskusijos vyko ir vyks. Esminis klausimas – kad neturima išankstinių nuostatų, yra siekis suderinti miesto ir uosto interesus. Kas nemato uosto savo draugu, tas negali būti ir miesto draugu”, – dėstė V. Grubliauskas.

A. Vaitkus pabrėžė tai, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje krova auga, kai aplinkiniuose uoste mažėja – pavyzdžiui,  Taline, jau aštuonerius metus iš eilės, o Estijos geležinkeliai esą yra ties bankroto riba. Tačiau kartu jis pabrėžė, jog tokia situacija Klaipėdos nedžiugina ir vėl pakartojo savo šių metų pradžioje jau išsakytą nuogąstavimą dėl galimo „principinio dempingo”.

„Linkėtume ir kaimynams atrasti naujas rinkas. O mes siekiama pritraukti Kazachstano krovinius, bet dėl embargo kol kas negalime to padaryti, domina ir šiaurinė Ukraina”, – sakė A. Vaitkus.

Uosto vadovas tikino, kad pernai valstybės ir savivaldybių biudžetai uosto veiklos dėka buvo papildyti 786 mln. eurų – 54 mln. daugiau nei 2016 m.

Pristatydamas planuojamas rezervines teritorijas pietinėje uosto dalyje A. Vaitkus kvietė pramonininkus čia investuoti, nes tokių patrauklių, jo nuomone, niekur kitur Lietuvoje nėra.

O kalbėdamas apie išorinio uosto viziją A. Vaitkus teigė, jos čia pagrindą turėtų sudaryti konteineriai ir galbūt kelios naftos krantinės, kurios leistų pilnai užkrauti tankerius.

Prisibijo Lenkijos

Pasibaigus pristatymams Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė” vadovas Rimantas Juška pareiškė, kad Baltarusijos pasienyje bręsta problema dėl automobilių srautų.

„Esame įvaryti į kampą. Baltarusijoje – 2-13 kilometrų eilės, laukimas iki trijų parų. Gdanskas savo interesų zonoje parodo ir Baltarusiją. Jei niekas nesikeis, krovinius pasiims ir jie, ir Latvija”, – sakė R. Juška.

Jam antrinęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) generalinis direktorius Audrius Pauža sakė, jog yra „žemėlapiai, kurie rodo, kad kroviniai iš Baltarusijos pereis į Lenkijos keturias vietas”.

„Mums didelis nerimas. Dar kokia pora metų ir didelė dalis krovinių pereis į Lenkiją”, – teigė A. Pauža.

„Klausimas dėl pasienio – žinomas, su baltarusiai diskutuojame. Pagrindinės problemos šaknys – žmogiško kapitalo trūkumas. Galima ironizuoti, kad žmonės už nedidelį atlyginimą nebenori dirbti muitininkais. Pirmoji užduotis -užpildyti 60 procentų tuščių etatų. Vien taip galime 60 procentų padidinti pralaidumą. Finansų ministras žino, galbūt net reikės didesnės atlyginimų reformos”, – reaguodamas sakė R. Masiulis.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijos „Bega” generalinis direktorius Laimonas Rimkus savo ruožtu teiravosi, ar nebūtų tikslinga atnaujinti prieš 22 metus įsteigtos Transporto ir tranzito komisijos darbą.

„O tai dabar baltarusiai lyg pašaipiai žiūri, ar iš tiesų mes darysime darbus 4,5 metų, kuriuos jie numato atlikti per pusantrų”, – sakė jis.

Robertas Dargis išreiškė nuomonę, kad Klaipėdos uostui reikia žymiai didesnės sąveikos ne tik su miesto, bet ir centrine valdžia.

„Šilko kelias kol kas per Lietuvą neina, jis eina per Baltarusiją ir Lenkiją. Reikia ir užsienio politikos pagalbos atsikovojant pozicijas. Kazachstanas gali būti partneris. Su baltarusiais patinka ar nepatinka, vis tiek reikės darbuotis. Muitinės kamštį reikia būtinai ištraukti. Kalbėjau ir su susisiekimo, ir finansų ministrais. Finansų ministerijoje per lėtai viskas vyksta, juk kalba tik apie keliasdešimt muitininkų, investuoti į tai tikrai verta. Kai Lietuva turėjo savo sienas, dirbo 2400, dabar, kai yra Šengenas – 2300 muitininkų. Akivaizdu, kad problema organizaciniame lygmenyje. Tikiuosi, kad netrukus bus susitikimas su trim ministrais ir jau bus konkretus darbų grafikas”, – dėstė R. Dargis.

Pasak jo, su premjeru jau sutarta, kad L. Rimkaus minėtos darbo grupės veikla bus atnaujinta, nors Susisiekimo ministerija esą sakė, kad to lyg ir nereikia.

„Gal iki ministro nebuvo klausimas atėjęs. Reikėtų bent kartą per pusmetį tokiai grupei susitikti ir išspręsti klausimus, kurių dabar yra labai daug”, – teigė LKP vadovas.

„Jei geriausias būdas spręsti šiuos klausimus yra komisija, tai komisija. Svarbu, kad ji būtų reali ir duotų naudą. Tikrai nesakau ne, ypač jei premjeras sako taip”, – reziumavo ministras.