Dėl Rusų sąjungos nario Viačeslavo Titovo apkaltos ir taip gana karšto miesto Tarybos posėdžio metu konservatorius Arūnas Barbšys perskaitė Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kreipimąsi į miesto valdžią dėl užrašų sovietų kariams skirtame memoriale Skulptūrų parke.

Į merą ir miesto Tarybą tremtiniai kreipiasi „dėl istorinės tiesos neatitinkančius ir pilietišką visuomenę žeidžiančius viešuosius užrašus ir simbolius”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar šių metų balandžio 29 dienos susirinkimo metu priimto pareiškimo tekste rašoma, kad „jau beveik tris dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau vis dar negalime išsivaduoti nuo sovietinio palikimo, „puošiančio” įvairias miesto viešąsias vietas.

„Kaip pasityčiojimą skaito buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai apie tai, kad 1945 m. sausio 28 d. miestas Raudonosios Armijos buvo išvaduotas. „Išvadavo” kraštą ir „pamiršo” išeiti ilgiems dešimtmečiams, dar ir sukurdami mitą, kad lietuvių tauta savarankiškai prisijungė prie Sovietų sąjungos. Keistai skamba vietinių politikų, apsilankiusių prie šio paminklo, žodžiai kad „nieko tokio ten lyg ir nėra” („Klaipėda”, 2018 m. kovo 12 d.). Gal „nieko tokio”, kad vykdant krašto aneksiją buvo sunaikinta virš 20 tūkstančių tam besipriešinančių partizanų ir jų rėmėjų, ištremta apie 120 tūkst. Lietuvos žmonių, suimta ir įkalinta 186 tūkst. lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkst., tremtyje žuvo 28 tūkst.  žmonių tik todėl, kad jie iki išvadavimo gyveno savam krašte, pagal savo įstatymus ir papročius. Sakoma, kad pagal senus lietuvių papročius gerbtini yra visų tautų žuvę kariai. Ir tai teisinga – Sovietų Sąjungos kariai, žuvę kovose prieš fašizmą, irgi. Mes gerbiame jų atminimą. Tačiau kalbame apie tai, kad karių palaidojimo ar pagerbimo vietos paverčiamos komunistinės ideologijos ar„ išvaduotojų” galios bei pasekmių demonstravimo ir jų šlovinimo paminklais. Ne išimtis ir šis memorialas. Savo tylėjimu ir tokių paminklų toleravimu mes tarsi ir pritariame tam, kas juose įprasminta. Šiame memoriale iškalti ir žodžiai, primenantys apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose atminimą. O sovietiniai lageriai, kalėjimai, trėmimai? Norom nenorom kyla dviejų totalitarinių režimų sugretinimas. Juk dėl šiame memoriale minimo „išvadavimo” ir po to sekusių okupantų represijų atsirado jau minėti tokie dideli lietuvių tautos nuostoliai”, – rašoma kreipimesi.

Klaipėdos politiniai kaliniai ir tremtiniai „primygtinai prašo” miesto Tarybos ir mero „vardan istorinės tiesos atstatymo pradžiai bent įrengti minėtame memoriale matomoje vietoje lentą su tekstu, kad užrašai apie išvadavimą neatitinka istorinės tiesos ir klaidina visuomenę”.

A. Barbšiui perskaičius šį pranešimą, pasisakė Rusų aljanso narė Tatjana Fedotova.

„Aš nenoriu kovoti su kapinėmis, aš nenoriu, kad mes visi pradėtume kovoti apie atmintį. Kiekvienas žino, kokie buvo Hitlerio planai – nuo mūsų krašto neturėjo likti nė vieno vietos gyventojo. Jeigu žmonės atidavė savo gyvybę, kad apgintų nuo fašizmo, aš manau, kad kiekviena tauta turi gerbti kiekvieną žuvusį kareivį. Ir siūlau nečiupinėti šitos temos. Jei du-tris kartus per metus keletas gyventojų atnešė gėles prisiminti, kad fašizmas buvo panaikintas, manau, kad mes turime kitų reikalų, kuriuos būtų naudingiau spręsti visiems Klaipėdos gyventojams”, – sakė T. Fedotova.

Šių metų sausį Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija jau svarstė, kaip elgtis su Seimo narės, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės visų savivaldybių merams persiųstu raštu, kuriuo buvo prašoma prie istorinių paminklų sovietų kariams pastatyti informacines lenteles lietuvių kalba, informuojančias, kad ant paminklų užrašytas sovietinio laikotarpio ideologizuotas tekstas neatitinka istorinės tiesos.

Tad buvo nuspręsta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad jis sudarytų dar vieną komisiją. Ši per atitinkamą laiko tarpą turėtų nustatyti, ar Klaipėdoje yra išlikę politizuotų užrašų, kuriuos būtina pakeisti. Tačiau apie tokią komisiją ir jos sprendimus iki šiol nebuvo nieko girdėti.