Istorinė tiesa ar karas su mirusiais?

Miestas, Svarbu

Ar pradėti kariauti su mirusiais? Ar dvidešimt aštuntaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais užrašas „Miestas išvaduotas…“ prie šalia Skulptūrų parko esančio memorialo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusiems sovietiniams kariams atitinka istorinę tiesą? Tokie klausimai kilo penktadienį Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdžio metu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Diskusija kilo svarstant visuomeninės tarybos prie LR Seimo Laisvės kovų komisijos pernai parašytą bei LR Seimo narės, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės visų savivaldybių merams persiųstą raštą. Jame prašoma prie istorinių paminklų sovietų kariams pastatyti informacines lenteles lietuvių kalba, informuojančias, kad ant paminklų užrašytas sovietinio laikotarpio ideologizuotas tekstas neatitinka istorinės tiesos.

Taip pat prašoma iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išaiškinti visus okupacijos metais pastatytus sovietinės ideologijos paminklus ir juos pašalinti iš viešųjų erdvių bei pakeisti gatvių, pavadintų sovietinių aktyvistų pavardėmis, pavadinimus.

Palikime kapus ramybėje

Pasak komisijos pirmininko, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario dr. Vytauto Čepo, jo žiniomis, vienintelis toks paminklas Klaipėdoje, kuri viena pirmųjų Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo spėjo atsikratyti paminklo Leninui bei Lietuvininkų aikštėje, anuomet vadintoje Pergalės aikšte, ant postamento riogsojusios patrankos, galėtų būti prie senųjų kapinių įkurdinti sovietinių karių, žuvusių Klaipėdoje ir jos apylinkėse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kapai. Čia 1975 m. buvo atidengtas monumentas „Kardas“, prie kurio iškaldinta S. Neries eilėraščio citata, o šalia 1980 m. memorialą papildžiusios kompozicinės grupės esama lentelės su užrašu „Miestas išvaduotas 1945 m. sausio 28 d. Mūšiuose dalyvavo 4-osios smogiamosios armijos junginiai ir daliniai“.

Komisijos pirmininkas prasitarė nemanantis, kad verta keisti poetės citatą. O dėl užrašo apie išvadavimą tarstelėjo, jog išvaduotojai pamiršo patys išeiti…

„Tačiau nemanau, kad reikia pradėti kariauti su mirusiais – gal palikime kapus ramybėje“, – savo nuomonę išsakė V. Čepas.

Komisijos pirmininką palaikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, tarptautinės mokslinės duomenų bazė „Lituanistika“ ekspertas, profesorius dr. Vygantas Vareikis, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės raštą pavadinęs „ideologizuotu projektu tų Seimo narių, kurie neturi ko veikti“.

Neatitinka istorinės tiesos

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo tarpu V. Vareikio kolegė, tarptautinės mokslinės duomenų bazė „Lituanistika“ ekspertė, docentė dr. Silva Pocytė išsakė priešingą nuomonę: „28-aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais užrašas, kad 1945 m. Klaipėda išvaduota – nonsensas, neatitinkantis istorinės tiesos“.

Pasak docentės, derėtų pasižiūrėti, kiek tokių ar panašių klaidinančių užrašų yra Klaipėdos mieste bei kreiptis į istorikus, kad jie pateiktų savo vertinimą. Taip pat vertėtų atskirti du dalykus: tai, kas susiję su kariais, ir tai, kas siejasi su ideologinėse kovose pasiklydusiais rašytojais bei kitais menininkais.

Vieni komisijos nariai pritarė S. Pocytei, kiti siūlė istoriją palikti istorijai, neišbraukinėti esamų frazių, tačiau netinkamas deramai paaiškinti.

Kreipsis į specialistus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė akcentavo, jog nekalbama apie paminklo nuvertimą, tačiau jeigu užrašas prie jo neatitinka istorinės tiesos, reiktų tai paaiškinti, patikslinti. Tačiau prieš tai darant privalu esą kreiptis į istorikus, kad šie pateiktų savo įvertinimą.

Tad nuspręsta, jog Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija kreipsis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad jis savo ruožtu sudarytų dar vieną komisiją. Ši per atitinkamą laiko tarpą turėtų nustatyti, ar Klaipėdoje yra išlikę politizuotų užrašų, kuriuos būtina pakeisti.

Komisijos pirmininkas V. Čepas pabrėžė, jog į naująją komisiją neturėtų būti deleguojami politikai. Į ją turėtų būti įtraukti tik specialistai, t.y. istorikai.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Palangoje – lauko paroda apie Joną Šliūpą

Palangoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kas išsigando Šliūpo?“, parengta pagal Miglės Anušauskaitės komiksų knygą. Apie spalvingą pirmojo Palangos burmistro ...
2024-04-17
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

J. L. Vynerio gimtadienio proga - ekskursijos

Juliaus Liudviko Vynerio fondas, švenčiantis 20 metų jubiliejų, kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi šeštadienį, balandžio 6 d., kviečia klaipėdiečius ...
2024-04-03
Skaityti daugiau

Mums rašo

Moksleiviai originaliai paminėjo inžinerijos savaitę

Kovo mėnesį tradiciškai Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje yra organizuojama inžinerijos savaitė, kurią vainikuoja išvykų ir edukacijų diena.  1-8 klasių mokiniai ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This