Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-04 |
Fotoreportažą tokiu pavadinimu nuomonių rubrikoje buvome skelbę lygiai prieš 4 metus, tad šį kartą nusprendėme patikrinti, kas per tą laiką, minant dviračiu iš pietinės miesto dalies į šiaurinę, iš esmės pasikeitė – kiek ir kur atsirado naujų dviračių takų uostamiestyje, kaip (ir ar) pagerėjo susisiekimas mieste netaršiomis nemotorinėmis transporto priemonėmis – dviračiais, paspirtukais, riedžiais.
Taikos prospekte – tik nežymūs pokyčiai
Užbėgant įvykiams už akių reikia pripažinti, jog naujų dviračio takų atkarpų išties mieste atsirado ne viena, tačiau padėtis Taikos pr., kuriuo minta prieš 4 metus, iš esmės nepasikeitė.
Liūdniausia žinia dviratininkams, ko gero, yra ta, jog naujoji miesto valdžia atsisakė pertvarkyti vadinamąją gaudyklę – žiedinę Baltijos/Taikos pr. sankryžą, čia įrengiant šviesoforinę sankryžą su, kaip senosios valdžios buvo žadėta, naujais dviračių bei pėsčiųjų takais. Tiesa, neseniai pranešta, jog bus remontuojami nusileidimo laiptai ir gaudyklės grindinys, bet dviratininkams iš to didelės naudos nebus.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Šiuo metu remonto darbai šioje vietoje lyg ir pradėti, bet kol kas dviratininkai senu papratimu dviračius vis tiek dar tįsia jiems įprastu keliu, mat norint apvažiuoti gaudyklę, tektų daryti nedidelį lanką.
Visa kita atkarpoje nuo Smiltelės g. iki Baltijos pr. – kaip ir buvę: nemaža dalis šioje vietoje šalia Taikos pr. einančio dviračių tako tiesiog balta linija yra pažymėta ant seno, ko gero, dar sovietmetį menančio šaligatvio.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Vienintelė naujovė – tik pačioje Taikos pr. pradžioje šį pavasarį baigta tiesti neilga atkarpa nuo Sausio15-osios g. iki Tiltų gatvės, pratęsusi prieš keletą metų nuo Kauno g. nutiesto tako jungtį. Deja, bet ties senamiesčiu tradiciškai naujoji atkarpėlė nutrūksta, o minant toliau iki paties Studlendo jokių pokyčių nematyti.
Jei siauroje Tiltų g. įrengti atskirą dviračių taką gal ir būtų sudėtinga, tai sulaukti ne kartą žadėtos dviračių tako jungties po viaduku remonto, panašu, gali tekti tiek pat, kiek ir nuo nepriklausomybės pradžios skelbtų pažadų Tilto gatvę atiduoti tik pėstiesiems ir dviratininkams, taip visiems laikams išsprendžiant ir nesaugaus judėjimo per senamiestį mažosiomis mobilumo priemonėmis problemą, ir apsaugant senamiestį nuo taršos bei transporto keliamos vibracijos.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Yra gerų pavyzdžių, bet…
Visgi tik labai neobjektyvus ar piktybiškai nusiteikęs pilietis galėtų tvirtinti, jog naujoji valdžia esą nededa pastangų gerinti susisiekimo nemotorinėmis transporto priemonėmis mieste infrastruktūros. Taip tikrai nėra, pastangų esama, nors dalis jų – kol kas tik artimiausiuose planuose.
Bene didžiausias teigiamas pokytis jaučiamas Šilutės pl. šiaurinėje dalyje, kai, baigus Šilutės pl. ir Baltijos pr. estakadą, nuo Baltijos pr. iki Kauno g. buvo nutiestas naujas dviračių takas. Žinia, prie to iš dalies prisidėjo estakados statytojai, tačiau dviratininkams nėra svarbu, kas finansuoja jiems skirtų trasų tiesimą. Svarbu, jog minti ir požemine estakados perėja, ir pačiu taku dabar išties yra patogu ir saugu, ypač turint galvoje, jog čia dviratininkų – kur kas mažiau nei minėtame Taikos pr.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Visgi neaišku kodėl, bet Klaipėdoje jau tampa prasta tradicija vienoje ar kitoje vietoje nutiesus naują dviračių taką, jo nesujungti su kitu šalia einančia dviračių tako jungtimi. Tiesa, vėliau, po kelerių metų, imama lopyti tas trūkstamas jungtis, kaip, pvz., Sąjūdžio parke, Varpų g., tačiau kodėl iškart negalima naujos trasos suplanuoti taip, kad tai būtų padaryta vienu projektu – logiškai paaiškinti sunku.
Taip atsitiko ir praėjusį rudenį baigus įrengti vadinamąjį Neringos skverą, per kurį nutiestas beveik kilometro ilgio naujas, puikus dviračių ir pėsčiųjų takas, sujungęs Taikos pr. su Šilutės pl. Tačiau ties Šilutės pl. esančiu prekybos centru dviračių takas ir baigiasi, o norint iš jo patekti į ką tik aprašytąjį, apie 200 metrų tenka minti senu baisiu šaligatviu. Kodėl nebuvo galima skvero tako pratęsti iki estakados požeminės perėjos – klausimas ne rangovams, o užsakovams.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Juokingiausia, jog lygiai taip pat minėtasis takas jau Tilžės g. ties kitu prekybos centru irgi baigiasi, nors iki ką tik baigto tiesti naujo tako Sausio 15-ojoje g. irgi lieka plius minus 200 metrų atkarpa. Paguoda tik tokia, kad šioje vietoje bent jau atnaujintas pėsčiųjų takas, o pagal ženklinimą matyti, jog juo gali naudotis ir dviratininkai. Be to, čia dalis dviračių tako vingiuoja kitoje gatvės pusėje.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Gal tokios „kišenės“ tarp takų paliktos specialiai tam, kad dviratininkai galėtų įvertinti naujųjų trasų privalumus? Kad, kaip sakoma, per gerai nepasirodytų? O gal tai – „išskirtinis“ Klaipėdos valdančiųjų (tiek buvusiųjų, tiek ir dabartinių) darbo stilius?
Visgi kalbant rimtai, norėtųsi, kad tokių nebaigtų, tarp savęs nesujungtų dviračių takų, planuojant įrengti naujas jungtis, nebeliktų, ir kad dviratininkams nereikėtų dviračių laužyti, minant kad ir neilgas atkarpas per išsiklaipiusias šaligatvių plyteles.
Planai džiugina, bet…
Šią vasarą Klaipėdos savivaldybė pranešė apie planus įrengti bent kelias naujas dviračių takų mieste trasas.
Dviratininkus ir kitus nemotorinių transporto priemonių valdytojus labiausiai turėtų džiuginti du didelės apimties projektai: dviračių tako Minijos g. tąsa nuo Baltijos pr. iki Sausio 15-osios g. ir naujas planuojamas įrengti dviračių takas palei Smiltelės g. nuo Šilutės pl. iki Vingio g. bei nuo Taikos pr. iki Minijos g.
Deja, bet darbų šioje vietoje užsakovai – Klaipėdos savivaldybė – vėl lipa ant to paties grėblio: nutiesus taką, kaip žadama, tik iki Vingio gatvės, norint pasiekti Taikos pr., nuo kurio turi prasidėti antroji planuojamo tako atkarpa, tarp jų vėl liktų nesutvarkytas daugiau nei pusės kilometro ruožas.
Tad ar ne logiškiau būtų pradžioje imti ir pagaliau baigti bent vieno dviračių tako, einančio šalia Taikos pr. nuo „Molo“ prekybos centro iki Baltijos pr. rekonstrukciją (nuo Baltijos pr. takas yra nutiestas iki pat senamiesčio), o ne planuoti tiesti ir vėl tarpusavyje nesujungtų takų atkarpas, kai ir vėl dviratininkams teks dalyje neva atnaujinto maršruto dardėti senu šaligatviu?
Palmiros Martinkienės nuotr.
Tuo metu dviračių tako rekonstrukcija Minijos g. jau prasidėjo.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Be to, savivaldybė pranešė žadanti nutiesti labai brangią – beveik milijono vertės dviračių takų jungtį su Klaipėdos LEZ, tačiau kiek šis takas pagelbės eiliniams klaipėdiečiams mieste keliaujant nemotorinėmis transporto priemonėmis – klausimas retorinis.
Savivaldybės planuose – ir daugiau dviračių takų remonto darbų Naujojoje Uosto, J. Janonio, Sportininkų bei kt. gatvėse.
Kaip seksis valdantiesiems įgyvendinti savo planus, bandysime patikrinti po kelerių metų.
Reikėjo nufotografuoti tuos „meno šedevrus”, kur takai turi kažkokius išraitymus (pvz.: ties autobusų stotele, IKI parduotuve Minijos 102) arba staigų tako peršokimą iš vienos pusės į kitą (ties Klaipėdos Ernesto Galvanausko Profesinio Mokymo Centru Taikos 67). Toks jausmas, kad pirmu atveju projektuotojas pieštuku brėždamas liniją ant popieriaus buvo uždėjęs pirštą ant liniuotės. Antru atveju dvi brigados pradėjo kloti taką iš skirtingų pusių su sąlyga „dviračių takas iš dešinės” 🙂
Tai yra nufotkinta pirmame reportaže prieš 4 metus, to paties nebekartojau, yra aktyvi nuoroda pirmame sakinyje.
suprantu, kad p. Palmira sedi ant dviracio ir gali sau leist nesukubedama juo vazinetis po Klp, taciau taip gali leisti sau gyventi tik koks 1 proc zmoniu. Visiems kitiems reikia judancio ir dinamisko miesto ir , reikia tikro miesto infrastrukturos ir patogumu… Jeigu mieste prioritetas bus dviraciai- tai jis turi buti kaip Birstonas, t.y kurortas. Visa kita neturi prasmes. Ir nerasinekit apie Europa ir jos miestus. Jie visur skirtingi ir negalima lyginti Marselio su Helsinkiu ar Gioteborgo su Bordo , a r kokia nors Klaipeda. Turekit proto …O Klp uzterstumas yra pramoninis, nes gamyklos centre. Taciau daug kam tai suprasti yra misija neimanoma ir jie kaltina lengvuosius automobilius…Ka padarysi, kad smegenys nesugeba suvesti pasekmiu su priezastimis
Aplinkosauga(citata): „Pagrindiniai taršos šaltiniai miestuose yra transportas, pramonė ir energetika. Transportas į orą išskiria kenksmingas dujas ir daleles, pramonė – įvairius teršalus, o energetika prisideda prie CO2 ir kitų dujų emisijų, ypač deginant iškastinį kurą. Taip pat svarbu paminėti šildymą, ypač kietu kuru, bei statybas ir atliekų tvarkymą kaip papildomus taršos šaltinius“. 🙂
Nepastabus esate ir nematote, kiek senienų važinėja ir gadina orą
Visiškai įsitikinau, kad dviratininkas yra pats didžiausias eismo sistemos parazitas. Taip, taip – jis šiuolaikinis kelių erelis. Nes būtent su dviračiu važiuoti galima visur: keliu, miško takeliais, šaligatviu, liftu, net autostrada. Žodžiu, bet kur ir bet kaip. Jiems viskas galima: gali važiuoti žiemą (padangų keisti nereikia), gali važiuoti esant raudonos šviesos signalui, gali kirsti eismą bet kur.
O žinot kodėl taip yra? Aš žinau. Jiems nereikia mokėti nei kelių eismo taisyklių, nei registruoti transporto priemones, nei įsigyti joms draudimų. Jiems nieko nereikia, negalioja jokios taisyklės – nes jie išskirtiniai, jie dviratininkai, ir todėl nebaudžiami, tarytum Indijos šventos karvės. Kodėl kelyje tie dviratininkai kelia chaosą važiuodami vorelėmis po du, tris, gali makaluotis po kelią kaip žalčiai, o jeigu tik, neduok dieve, automobilio vairuotojas, ką nors ne taip padarys, tai tuojau pat nukryžiuotas greičiau nei buvo tais laikas ir labai socialiai nubaustas.
žinau, kad šitas chaosas su „dviratistais“ tęsis tol, kol nebus reguliacijos, nebus įvesta vairavimo teisės ir transporto priemonių registracija. Dviratis transporto priemonė? Taip? Taip – tai registruojam. Nori dalyvauti eisme – turėk vairuotojo pažymėjimą, be jo tik miške ir kieme važinėkis, bet nelįsk į gatvę. Važiuoji gatve – dėvi visas apsaugines priemones, privalai būti matomas, dviratis turi būti techniškai tvarkingas. Ir, svarbiausia, – kelių eismo taisyklės privalomos visiems. Atsiras grynuoliu, kurie sakys, jog Europoje tai visi važinėja ir nereikia jokių teisių. Taip, važinėja, kur pažymėta dvirčio takas. O, žinokit, ir ten perkaitusia galva važinėja, pastebėjau ir chaoso, ir įdomybių. Taigi, taip yra visur, kur nėra tvarkos. Čia tik laiko klausimas, kada visur atsikąs šito nebaudžiamo parazitino transporto.
Mano nuomone, šiai dienai dviratininkai kelia didžiausią chaosą eisme. Aš reikalauju lygių teisių eisme.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2025/09/06/news/mamos-su-mazais-vaikais-elgesys-gatveje-pasiurpino-vilnieti-sustojau-paklausti-ka-ji-cia-daro–39375993
Tam ir REIKALINGI DVIRAČIŲ takai, kad eismas visomis transporto priemonėmis būtų SAUGUS. O kaip „saugiai“ važinėja išlaikusieji vairuotojų teises, geriausiai atsispindi avarijų statistikoje.
Taip, važinėja, kur pažymėta dvirčio takas. O, žinokit, ir ten perkaitusia galva važinėja, _____ P.S. ir vėl galiu tik pritarti , nes turiu ” gyvos ” patirties .
Dviratininkai yra eismo dalyviai , todėl jie taip pat privalo išsilaikyti vairuotojų teises, dviračiai turi būti žymėti . Vairuotojai , kada įvyksta eismo įvykis yra baudžiami , yra situacijų , kada netenka ir teisės vairuoti !!! O ką ” dvirastistai ” , mina sau kur jiems ” patogu ir kaip patogu ir jokių baudų ? Noriu lygių pareigų/teisių visiems eismo dalyviams 😀
Visi mes galime turėti įvairiausių norų ir nuomonių. Kadangi didžiausią taršą mieste kelia automobiliai, aš, pvz., norėčiau, kad uždraustų važinėti benzinu varomomis taršiomis mašinomis ir visos transporto priemonės būtų varomos tik elektra 🙂 Turiu vilties, kad ateity taip ir bus 🙂
Pritariu jus mintims.O klaipedoj ankstesni ,,su dažais pažymėti takai,tai visiškai girto zmogaus projektas.Ir H.Manto g,nera dviračio tako,o važiuoja ir dar reikalauja praleisti juos
dviraciais reikia vazinetis parkuose, pvz Palangos…Su dviraciu vazinetis mieste, ypac |Klp, tai sukvepuoti ne tik visus imanomus sunkiuosius metalus ir kietasias daleles, bet ir uosto krovos antrinius produktus…. Bet jeigu nera smegenu, tai ….
Pirma, dviratis yra transporto priemonė, o ne važinėjimosi parke priemonė. Antra, ne kartą, važiuodama dviračiu, širdyje juokiausi iš „protingųjų“ , stovinčių kamščiuose 🙂 Ir antra – kuo tokių „protingųjų“, negebančių kilometro paėjėti pėstute ar į darbą pora km važiuoti dviračiu , o ne sena gelda, daugės, tuo jie ilgiau stovės kamščiuose, teršdami orą.
Kas čia per patyčios? Juokiuosi iš „protingųjų”. Jau matau kaip dviračių sporto meistrė Palmyra žiemą per pūgą ir šlapdribą važiuoja į darbą, priekaboje veža anūkus į vaikų darželį. Žiemą po darbo visiškoje tamsoje apledėjusiais dviračių takais varo ten link, nežinau, kur link……Sportmenska vienok.
Publikacija ne apie, paskaitykit bent pradžią, koks jos tikslas 🙂
Nesikarščiuokit. Dviratis yra visavertė transporto priemonė ir žmonės tikrai mieliau važiuoja dviračiais nei automobiliais (jei nėra tinginiai ar nesusigalvoja sau priežasčių). O blogu oru ir autobusu galima.
Pirmoje Melnrageje stovi ženklai draudžiantis dviračiu paspirtuku eismą, bet nagli dviratininkai ju visai nepaiso.
O as dar paprašysiu valdžios zenklus sustatyti naujoje turgavietėje.Taip pat parašyčiau su dviračiais nevazineti per biržos tilta per miesto svente(jūros svente)tik neturintis smegieneliu taip daro
Linksmiausias takas eina tiesiog per autobuso sustojimą prie pat įlipimą į jį,tai Žardės sustojimas! Kol neįvyks nelaimė,tol teptuku pažymėti „takai”,neš EU žydiškus pinigėlius į valdžiasnukių kišenes per visokius „otkatus”!
Atsakau nesupratėliams. Pavyzdžiui, šiemet projektuojamas 1000 m ilgio takas nuo A iki B. Suplanuoti pinigai pvz 1000000€. Kol suprojektavo, kol praėjo įvyko pirkimai rangovo, kol baigėsi visokie teisminiai ginčai, kol prasidėjo darbai – praėjo gal 2 metai. Per tą laiką pabrango medžiagos, darbo jėga, technikos nuoma, atkatai ir t.t. Reikia jau 1300000€. Realiai kažkoks pabrangimas gal ir buvo numatytas, o gal ir ne, projekte parašyta 1000000€, sako valdžia, tai ir daryk už tiek, juk biudžetas ne guminis!!! Kas belieka rangovui, dirba tiek, kiek turi pinigų, padaro gal 900 m tako, o likusį galiuką 100 m prižada padaryti ar tai kai atsiras papildomų pinigų, ar iš savų resursų, ar nuo kito projekto atsikirps… Pažadėjo – patiešijo, valdžia gražiai atidarymo juostelę perkirpo, visi spaudai nusifotkino ir tą galiuką draugiškai atidėjo ateičiai, o realiai – užmiršo.
O ar jau sutvarkytas šaligatvis nuo šiaurės prospekto iki Liepojos Rimi? Ties Mažuoju kaimeliu baisus kaip foto pietinėje miesto dalyje.
Nelabai supratau kuris tas šaligatvis
Man įdomu kaip iš ir į LEZą patekti į Šilutės plentą per tą 250 metrų milijoninę jungtį?
Palmira Martinkienė. Linksmos foto, jei nebūtų graudu. Tik, kad nėra kuo stebėtis. Ilgus metus miesto transportui vadovavo žmogus pats nevairuojantis ir neturintis net vairuotojo teisių o apie miesto dviračių takų tinklo planavimą, projektavimą, mažają architektūrą, apželdinimą ir galop statybą, tai aplamai savivaldybėje nebuvo ir nėra jokio speco. Reiškiasi visi kam šauna į galvą. Galiausiai ateina kadencijai naujai užgimę politikai ir ima pagal savo supratį reikštis reguliuodami, liepdami lipdyti su vien tikslu- kuo pigiau, o apie tokį baisų žvėrį kaip „nuoseklus miesto ir visų jo sudedamųjų dalių planavimas” tai aplamai mažai kuris girdėjęs. Na, o kad jis reikalingas, kad jam reikia geriausių specų, nuolat atnaujinamos duomenų bazės, monitoringo tai niekas nenori net girdėti. Pradedant miesto planavimo departamento vadu kurio pareiga ir būtų kurti departamente tokią struktūrą.
O butina po Baltojos ziedu lysti i požemine perėją, kai dviraciu takai tiek viena tiek i kita pise yra irengti?
Galima ta patį pasakyti apie Lypkių pervažos uždarymą – juk yra Rimkų pervaža ir Vilniaus pl.
Pirma, normalus dviračių takas (nenupieštas) yra tik kairėje (važiuojant nuo pietų pusės) pusėje, plius ten nėra perėjos per Baltijos pr., plius po to dar kartą reikia kirsti Taikos pr. norint vėl patekti į normalų taką. Tokiu atveju yra patogiau, važiuojant dešine puse, kirsti Baltijos pr. truputį už Norfos, nes ten yra šviesoforinė sankryža, bet abiem atvejais nėra pats patogiausias būdas, kaip būtų, žmoniškai pertvarkius žiedinę sankryžą.