Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-04 |
Klaipėdoje įvykęs forumas „Regioninė partnerystė – raktas į efektyvios sveikatos sistemos vystymą“ tapo svarbia platforma diskusijoms apie Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūros ateitį. Renginį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Klaipėdos universitetu organizavo ir jame lyderystės ėmėsi Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL).
Strateginė kryptis – stiprinti regioną
Forume, kuriame dalyvavo pirmoji šalies ponia, Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai, Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių merai, Santaros ir Kauno klinikų, regiono ligoninių vadovai, medikus rengiančių aukštųjų universitetinių įstaigų atstovai ir kt. daug dėmesio skirta regioninei partnerystei, kaip Vakarų Lietuvos sveikatos sistemos ateities pamatui.
Šią kryptį palaikė ir šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė, akcentuodama, kad regioninė sveikatos sistema negali veikti izoliuotai – ji privalo būti integrali ir stipri visos šalies dalis.
„Šiandien reikia ne skaldymosi, o komandų, intelekto, akademinių įžvalgų, racionalių efektyvių pasiūlymų“, – teigė pirmoji ponia, linkėdama forumo dalyviams išminties sprendžiant regiono klausimus.
Forume dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad siekiant vienodai kokybiškų paslaugų regionuose, būtinas visų pusių įsitraukimas.
„Esu akademinio lauko žmogus, todėl manau, kad brandi diskusija ir atviras pokalbis, paremtas įžvalgomis, duomenimis ir inovacijomis, yra labai svarbus. Šiandien pokyčiai yra „ant delno“: geopolitinis kontekstas verčia mus pergalvoti sistemos atsparumą – nuo kasdienių iki hibridinių ir net karinių grėsmių. Kitas didžiulis iššūkis – demografija. Regionai tuštėja, poliarizuojasi, o visuomenė sensta. Tai ne tik socialinis iššūkis, bet ir didžiulis krūvis sveikatos sistemos ištekliams. Trečia, turime pripažinti, kad sveikatos sistemos finansavimas Lietuvoje vis dar nepakankamas, lyginant su ES kontekstu, o augantys pacientų lūkesčiai inovacijoms ir paslaugų greičiui tik didina įtampą politikos formuotojams bei įstaigų vadovams. Nėra vieno teisingo atsakymo, kaip turi atrodyti ideali sistema turint 60 ligoninių ir senstančią populiaciją. Tačiau raktinis žodis čia yra partnerystė. Šiandien mes renkamės tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo. Regionų sveikatos politika šiai vyriausybei yra aukščiausias prioritetas, o šis forumas Klaipėdoje yra esminis momentas siekiant sustiprinti ne tik šį kraštą, bet ir visos Lietuvos gyventojų sveikatą.“ – forume sakė ministrė.
Pasigendama tolygaus dėmesio
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis atkreipė dėmesį į netolygų finansinių ir žmogiškųjų resursų paskirstymą sveikatos apsaugos sistemoje.
„Vakarų Lietuvą lyginant, tarkime, su Vidurio ir Rytų Lietuva, yra aiškus netolygumas tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių pasiskirstyme. Specialistų medikų čia yra nuo 2,5 iki 3 kartų mažiau, nei Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Jeigu žiūrėtume į sistemos finansavimą iš ES fondų, situacija taip pat ne mūsų regiono naudai. Iš pusės milijardo eurų Vakarų Lietuvai teko tik 12 procentų šių lėšų, nors čia gyvena 20 procentų šalies gyventojų“, – valdžios institucijų dėmesį į situaciją atkreipė A.Šimaitis.
Jis taip pat mano, kad atėjo metas pergalvoti, kaip yra organizuojama sveikatos apsauga Lietuvoje.
„Šiuo metu ji yra organizuojama pagal penkias funkcines zonas. Lietuva turėtų būti vystoma per tris lygiavertes funkcines zonas aplink universitetines ligonines Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mūsų siūloma idėja – kad aplink universitetų ligonines telktųsi kitos regiono įstaigos, bendradarbiaujančios funkciniu pagrindu. Pacientui tai garantuotų aiškų kelią pas specialistą ir aukščiausio lygio paslaugų prieinamumą arčiau namų“, – sakė KUL generalinis direktorius.
Forumo diskusijose akcentuota, kad stiprios universiteto ligoninės buvimas regione garantuoja ne tik mokslo inovacijų diegimą, bet ir geresnį išgyvenamumą sergantiems sunkiomis ligomis.
KU pasiruošęs rengti rezidentus
Tačiau privilioti medikus į regioną labai sudėtinga, nes jie dažniausiai lieka dirbti tuose regionuose, kur ir studijavo. Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, situacija pagerėtų, jeigu būtų leista rezidentus ruošti ir uostamiestyje.
„Klaipėdos universitetas, būdamas universiteto ligoninės steigėju, taip pat pretenduoja į rezidentų rengimą. Mes esame parengę programą šeimos gydytojo rezidentūrai, kurią dabar teikiame tarptautiniams ekspertams vertinti. Manau, kad po to bus sprendimas, kuris priklausys ir nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, ir nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“, – sakė A. Razbadauskas.
Renginyje klausimus, ką Vakarų Lietuvos regione galima padaryti geriau, kėlė ir Plungės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. POLA vadovė Neringa Čiakienė atliktu tyrimu iliustravo, kaip svarbu pacientui reikiamą pagalbą gauti arčiau namų, Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pristatė Klaipėdos regiono vystymo planą.
Parengta pagal pranešimą spaudai
siaip, tai Klp nera jokios universitetines ligonines. Yra iskaba, feisbukas ir ambulatoriniu paslaugu teikimo istaiga. Jur ligonine ir senoji KUL jau praeitis,nes kaip kalbama dabartines KUl koridoriuose;- ligonis ligoninei nepelningas, o pelninga tik amb konsultacijos ir tyrimai. Deja . Ir manau, kad didzioji dalis Klp gyv jau galojo tuom isitikinti. Bet sunys loja, o karavanas eina savo keliu….
p.s. grazi foto …o visas kitas isvadas pasidarykite patys