Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-01 |
Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ sieks gauti maždaug 100 mln. eurų europinės paramos šimtų milijonų eurų vertės anglies dvideginio (CO2) terminalo Klaipėdoje statybai, sako bendrovės finansų vadovas.

Pasak Tomo Tumėno, paraišką finansavimui įmonė turi pateikti iki šių metų pabaigos.
„Tikimės, kad projektas tikrai pavyks, o šie metai jam svarbūs ir tuo, kad apeliuojame į didžiulę Europos Sąjungos paramą. Iki metų pabaigos turime pateikti paraišką“, – susitikime su investuotojais pirmadienį sakė T. Tumėnas.
„Paramos dydis yra apie 100 mln. eurų, bendra projekto apimtis – apie 200 mln. eurų. (…) Be abejo, tikimės, kad ji [paraiška] bus patenkinta“, – pridūrė jis.
Pasak T. Tumėno, europinė parama užtikrins, kad CO2 terminalas būtų ekonomiškai pagrįstas ir atsipirktų.
Kaip rašė BNS, įgyvendinus projektą Lietuva taptų pirmąja Baltijos šalimi, turinčia visą CO2 surinkimo ir transportavimo sistemą. Praėjusią savaitę Vyriausybė jį pripažino valstybei svarbiu projektu.
Terminalas yra „CCS Baltic Consortium“ tarpvalstybinės CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo vertės grandinės, apimančios Lietuvą ir Latviją, dalis. Ši grandinė apimtų pramonės CO2 sugaudymą ir transportavimą į terminalą Klaipėdos uoste, o iš jo – į nuolatinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje arba Danijos vandenyse.
Projektą ketinama įgyvendinti iki 2032 metų balandžio, jis bus vystomas etapais. Pirmuoju etapu planuojama pasiekti 1,35 mln. tonų metinį CO2 perkrovos pajėgumą, o antruoju – 2,75 mln. tonų.
Terminalas veiks atviros prieigos principu ir infrastruktūra galės naudotis kitos įmonės. Be cemento pramonės, iki 2037 metų terminale papildomai planuojama perkrauti iki 0,8 mln. tonų per metus iš kitų Lietuvos pramonės įmonių.
Skelbta, kad preliminarus „CCS Baltic Consortium“ biudžetas – 1 mlrd. eurų, iš jų CO2 perkrovos terminalas Klaipėdoje – apie 200–300 mln. eurų.
CO2 surinkimo ir saugojimo projektą „KN Energies“ įgyvendina kartu su „Akmenės cementu“, Vokietijos kapitalo Latvijos įmone „Schwenk Latvija“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“.
Nuo 2037 metų planuojama surinkti daugiau nei 16 mln. tonų CO2 emisijų Lietuvos cemento pramonėje (0,8 mln. tonų per metus). Skaičiuojama bendra nauda šaliai išvengiant šių emisijų – 5,8 mln. eurų.
Galutinį sprendimą dėl investicijų tikimasi priimti iki 2028 metų pirmojo ketvirčio.
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą