Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-22 |
Europoje gyva tradicija dalį savo gerovės dovanoti stokojančiam ar ištiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktajam. Šį dosnumo veiksmą vienšindamiesi ar tylomis atlieka pavieniai asmenys, šeimos, giminės, draugijos, didesnę pagalbą teikia miestai ir šalys. Istorijos eigoje neretai nutikdavo, kad globotojiškas santykis iš duodančiojo-priimančio susilygindavo ir ilgainiui peraugdavo į abipusį kurtūrinį ir ūkio bendradarbiavimą. Miestą globėją ir po daugelio metų primena jų vardais pavadintos gatvės, padėkos medžiai ir kiti atminimo ženklai.
XX amžiaus Klaipėdos (istor. Memel) miesto globėjais, įvairiu metu suteikusiems materialinę ir moralinę pagalbą, buvo Manheimas ir Karlskrona.
Manheimas globojo Memelį
Pirmojo pasaulinio karo negandos paliko didelių žaizdų Rytprūsiuose ir nuošaliausiame provincijos Klaipėdos krašte. 1915 metų kovo mėn. 18 d. – kovo 21 dienomis į kraštą įsiveržę rusų armijos daliniai kraštą niokojo, vyravo suirutė ir badas. Sudegintas Sendvaris, nugriautas Klaipėdos miesto vandentiekio bokštas, nuversta uosto laivatakio vedlinė, krašto ūkiui padaryta didelė žala. Antpuolio nuostoliai įvertinti 2 milijonais markių.
Trisdešimtyje Vokietijos miestų susivienyta į draugijas ir sąjungas nukentėjusių Rytprūsių miestams paremti. Klaipėdai (Memel) pagalbos ranką ištiesė Manheimas (Mannheim). 1915 lapkričio 15 d. miesto rotušėje pirmininkaujant Badeno didžiosios kunigaikštytės vidaus reikalų ministrui baronui Johanui Heinrich Bodmann priimtas nutarimas šalinti karo padarinius. Įsteigta pagalbos kare nukentėjusiems Klaipėdos krašte sąjunga („Kriegshilfsvereins Baden für den Kreis Memel“). Jos veikloje dalyvavo miesto politikai, pramonininkai, kilmingų giminių ir dvarų savininkai bei švietimo atstovai pagal savo galimybes teikę paramą. Už 1916-1918 metais surinktus 500 tūkstančius markių Karaliaučiuje įsteigtas Rytų Vokietijos pramonės institutas, pastatyta Klaipėdos kūdikių ir vaikų prieglauda ir pagerinta krašto vaikų priežiūra; išgrįstos miesto gatvės ir įrengtas Svijanės upės griovys; pastatyti gyvenamieji namai; įrengti nauji evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai ir perdažyta katalikų bažnyčios išorė. Rėmėjai gaudavo Berlyno karališkoje porceliano gamykloje pagamintas atminimo lėkšteles su miesto globėjo herbu. Visa Sąjungos veiklos medžiaga saugoma miesto archyve, kur nuo 1948 m. atsirado ir Klaipėdos krašto padalinys („Die Memelsammlung im Stadtarchiv Mannheim“).
Manheimo gatvė Klaipėdoje
Mahnheimo parama įmažinta Klaipėdos rotušės atminimo lentoje, primintas proginiuose pasisakymuose ir buvo miestiečių bendro išprusimo žinių dalis. 1933 m. tarp Smeltės ir Senamiesčio esant senoji Galinio pylimo gatvė pervadinta į Manheimo (Mannheimer Straße). Po 1946 m. ji tapo Jono Biliūno gatve, tačiau 1988-1995 metais atkuriant senuosius gatvėvardžius, jis vertintas kaip klaipėdiškių išeivių (Memelländer) vokiškosios miesto kultūros palikimas ir prie ankstesniojo nesugrįžta.
Manheimo paramos Klaipėdai atminimo ženklų pastatė į Vokietiją pasitraukusių klaipėdiškių palikuonys. 1953 m. atnaujinta miesto globos sutartis [Die Patenschaft]. 1961 m. rugsėjo 23 d. Reino upės pakrantėje atidengtas Klaipėdos atminimo akmuo (Memel Gedenkstein), skulptorius Gerd Dehof. 1983 m, spalio 1 d. minint miesto globėjo sutarties atnaujinimo trisdešimtmetį gretimais akmens pasodintas „Klaipėdos ąžuolas“ („Die Memel-Eiche“) žaliuoja iki šių laikų.
Naujas bendravimo tarpsnis
2002 m. pasirašyta miestų bendradarbiavimo sutartis (Mannheim und Klaipėda eine Städtepartnerschaft) pradėjo naują bendradarbiavimo tarpsnį, iš miesto globėjo tapo bendradarbiaujančiuoju. 2015 metais liepos 31 d. – rugsėjo 4 d. vyko Manheimo-Klaipėdos savitarpio pagalbos, bendradarbiavimo ir partnerystės 100-mečio minėjimas. Manheimo istorikų ir Klaipėdos miesto apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Klaipėdos kraštiečių darbo grupės AdM skyriaus paruošė kilnojamąją parodą „Manheimas-Klaipėda/ Memel – 100 metų: nuo globos iki partnerystės.
Vėliau paroda pervežta į Manheimą. 2023 metų liepos mėnesį su Manheimo globojamų ir bendradarbiaujančių miestų parko žinovai kūrė „karalienės Luizės parką“ (Luisenpark Mannheim). Klaipėdai atstovavo kraštovaizdžio dizainerė Viktorija Jonaitytė ir Klaipėdos Žaliųjų sąjungos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė. Klaipėdietės parkui padovanojo sumažintas pajūrio kopas ir dailidės Vaidoto Blūdžiaus išdrožtą vėtrungę.
Karlskrona palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekį
Antroji miesto globėjo gija driekiasi į Švediją. Karlskrona (Carlskrona) naujausių laikų istorijoje įrašytas ryškiomis raidėmis. Tai pirmasis vakarų Europos miestas užmezgęs draugystės saitus su nepriklausomybę siekiančios Lietuvos uostamiesčiu.
Nuo 1989 metų rudens iki 1990 m. pradžios, beveik kiekvieno pirmadienio vidurdienį (skirtingais vertinimais iki 77 kartų) Stokholmo Normalmstorgo aikštėje priešais rotušę ir Karlskronos senamiestyje rinkosi piliečiai, reikalavę šalies ir užsienio vyriausybes pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. 1991-ųjų vasario 11-ą dieną Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, o po septynių mėnesių (rugpjūčio 27 d.) – Švedija.
Globėjiška Karlskronos miesto ranka buvo jaučiama šalį ištikus ekonominei atskirčiai, kuomet vargino įvairūs nepritekliai ir ūkio nuopuolis. Į Klaipėdą vyko Švedijos politikų palaikymo grupės, siūsta labdara, medicinine įranga ir vaistai, tiesti ūkio ir prekybinio bendradarbiavimo ryšiai. 1989 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto meras Povilas Vasiliauskas su Karslkronos m. savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo ir ketinimų sutartį, dėl abipusių kultūrinių, mokslinių ir ūkinių mainų. 1991 spalio 1 dieną Klaipėdoje lankėsi naujai išrinktas Karlskronos meras, moderatorių atstovas Sigurdas Petersonas (Helge Sigurdh Ragnvald Petersson (1941–2004)) ir dalyvavo Politinių partijų bendradarbiavimo „Demokratijos projektas“ renginyje. Lankydamasis pakartotinai to paties mėnesio 29 d. bevardėje kryžkelėje į senąją Smiltynės perkėlą (būsimoje Karlskronos aikštėje) pasodino tris iš Blekingės atplukdytus paprastuosius ąžuolus. Abu miestai tapo „Baltijos miestų sąjungos“ nariais, pradėtas du dešimtmečius trukęs miesto socialdemokratų ir liberalų bendradarbiavimas.
Verslo atstovybė Klaipėdoje
Plėtojant prekybinius ryšius Švedijos verslininkams suteiktos lengvatinės sąlygos įgyvendinant Karlskronos savivaldybės projektą „Baltijos prekybos miestų verslininkų bendravimui skatinti“ (Baltijos prekybos miestai (Baltic Trade Cities). 1991 m. įsteigtas aplinkines Baltijos šalis, ypač iš sovietinio bloko išsilaisvinusias nares suvienijęs smulkaus ir vidutinio verslo, ūkio, pramonės, transporto, prekybos ir aplinkos gerinimo plėtros Baltijos jūros institutas, skatintas šeimų turizmo. 1995 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausybės pritarimu Klaipėdos miesto savivaldybė ir Švedijos Karlskronos prekybos centrui laikinai perleido patalpas Simono Daukanto g. 15, čia veikė Švedijos prekybinio centro atstovybė, nuo 1998 m. – Karlskronos Baltijos verslo centras „Švedų namai“, dar vėliau – Švedijos Karalystės konsulatas, nuo 2000 m. vasario 18 d. Baltijos verslo centro padalinys.
Bendradarbiavo gydytojai, mokytojai, vyko moksleivių mainai
Ypatingai daug šviesių akimirkų patyrė Klaipėdos miesto Jūrininkų ligoninės ligoniai. 1991 m. spalio mėn. „Baltijos žvejys“ kompanijos laivu aplukdė Švedijos vyriausybės dovanotą vieno milijono švedų kronų vertės rentgeno įrangą. Švedijos atstovai ją įrengė ir apmokė, kaip su ja dirbti vietos medikus. Lietuvos medicinos istorijoje svarbi gruodžio 4 diena: atlikta pirmoji Klaipėdoje (ir Lietuvoje!) dirbtinio klubo sąnario keitimo operacija. Abiejų šalių chirurgai-ortopedai dirbo išvien (deja, jų asmenvardžių nepavyko patikslinti). Patirties Švedijos ir Vokietijos ligoninėse sėmėsi Lietuvos veido plastikos chirurgai.
Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo gimnazija bendravo su Karlskronos Čapmano gimnazija (Af Chapmangymnasiet). Lietuvių kalbos mokytoja Loreta Latožienė prisiminė, kad kone kiekvieną mėnesį atvykdavo gimnazijos mokytojas su mokiniais ir uostamiesčio gimnazistus mokė švedų kalbos, svečiai lankėsi Vytauto Didžiojo gimnazijos šventėse. Nuo 1994 m. veikė debatų anglų kalba klubas ,,Pro et Contra” (vadovė mokytoja D. Vyšniauskienė), dalyvauta projekte apie holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.
2000-2001 m. vykdytas tarptautinis projektas ,,ES plėtra ir vieninga monitorinė politika”. Bemaž iki 2002 metų keletas Klaipėdos moksleivių vyko į švedų šeimas pasisvečiuoti ar mokėsi Čapmano gimnazijoje, susipažino su Švedijos karalystės tradicijomis ir gyvenimo būdu. Kai kurie iš jų Švedijoje baigė mokslus.
Diegė vakarietišką knygų skaitymo kultūrą
Bendradarbiavimo mainus ir Karlskronos pagalbą primena Klaipėdos miesto centrinės (vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios, nuo 2018 m. Imanuelio Kanto) bibliotekos 1-sis vaikų padalinys. 1991 m. lapkričio 30 d. miesto tarybos nutarimu pervadintas į „Karlskronos“, iš patalpų S. Daukanto g. 15 perkeltas į švedų lėšomis suremontuotą (Laukininkų g. 50-3).
Bibliotekoje tris kartus lankėsi Karlskronos savivaldybės bibliotekos darbuotoja Ula-Maria Norbi, atsiuntė dvi knygų siuntas, atvežtos ir sudėtos uosio medžio dailidės darbo knygų lentynos (išlikusios ir naudojamos iki šių laikų!). Pirmieji kompiuteriai su DOS operacine sistema, naudota iki 1990 metų, taip pat atkeliavo iš Vokietijos ir Švedijos. Padalinio darbuotojos Lina Lazutkaitė ir Raimonda Rudienė platino švedų literatūros žinias, rinko medžiagą apie Švedijos karalystę ir jos papročius, surinko Karlsono lėlių rinkinį, vyko proginiai vakarai, pildytas bibliotekos metraštis (prisiminė bibliotekos pavaduotoja-metodininkė Eugenija Kaveckienė).
Plėtoti akademiniai mainai, vyko karinis bendradarbiavimas
Bandytas plėtoti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas. Švedijos atstovai lankėsi 1991 m. įkurtame Klaipėdos universitete, buvo teikiama daug vilčių, kad padaugės besimokančiųjų šiaurės šalių kalbų ir literatūros skaitytojų. Tačiau dėl įvairių aplinkybų skandinavistika išsiplėtojo Vilniaus universitete. 1991 m. lapkričio mėnesį Karlskronos ekologų-ekspertų grupė atliko pagrindinių miesto vandenviečių vandens sudėties ir aplinkos būklės įvertinimus. Lapkričio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento direktorius, ekologas Tommy Sandin‘as paskelbė, kad Klaipėdos miesto pietinės vandenvietės vandens kokybė yra prasta („Geriamasis vanduo užterštas nitratais“) ir būtina imtis neatidėliotinų veiksmų būklei pagerinti. 2003 m. gegužės 15 d.– birželis 5 d. Stokholmo universiteto Askö Baltijos jūros tyrimų laboratorijose Askölaboratoriet (Trosa Municipality) stažavosi straipsnio autorius.
Lietuvos karinės jūrų pajėgos su Švedijos karinėmis tarnybomis siejo bendri mokymai Baltijos jūroje ir narystė NATO (nuo 2004 m.), bei lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šiaurės šalių patruliniai laivai, prieglobstį radę Kopgalio pasienio posto uosto krantinėje.
Pažymėtas turiningos veiklos dešimtmetis
1999 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos-Liubeko-Karlskronos susigiminiavimo 10-metų sukakties minėjime lankėsi buvęs Karlskronos meras Bernt Gunnar Johansson, vicemeras Bo Löfgren ir savivaldybės administracijos direktorius Per Gudmund Lindencrona. Svečius priėmė Alfonsas Žalys. Lankėsi miesto savivaldybės iškilmių salėje vykusiame iškilmingame minėjime, vyko apžiūrėti naujai statomo prekybos centro, Gandališkių, lankėsi krovinių ir keleivių terminale.
2005 sausio 20 d. Rimantas Taraškevičius ir Karlskronos meras Matsas Johansonas (Mats Johansson) ketveriems metams pratęsė bendradarbiavimo sutartį, ypač daug vilčių dėtą į šeimų turizmą. 2005 m. lapkričio mėn. naujosios Karlskronos sporto arenos atidaryme šoko ir krikštamote tapo Klaipėdos „Žuvėdra“, kartu vyko Klaipėdos meras.
Padėkos atminimo ženklai
Šiuo metu tarp Klaipėdos ir Karlskronos, Manheimo ir Liubeko tvyro bendradarbiavimo atvėsimas, ankstesnių kartų pasiekimai pamažu slopsta ir nueina į užmarštį. Priminsiu keletą atsiminimo ženklų. Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje yra visų su Klaipėda bendradarbiaujančių miestų herbai.
Pievelės pakeliui į senąją Smiltynės perkėlą PR kampe 1989 m. lapkričio mėn. 30 d. miesto politikai ir svečiai iš Karlskronos pasodino tris iš Blekinge (Švedija) atplukdytus paprastuosius ąžuolus, Klaipėdos ir Karlskronos bendrystei ir bendradarbiavimui atminti. Atsidėkojant už palaikymą sunkiu išbandymų metais, 1990 metų balandžio mėn. 13 d.išrinktos pirmosios Klaipėdos miestų deputatų tarybos pirmininkas Vytautas Čepas1991-ųjų spalio mėn. 20 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė nutarimą Nr. 18, skirsnis 3 pievelę pavadinti „Karlskronos aikšte“. 1995 m. pirmosios Klaipėdos miesto deputatų tarybos nariai pasodino ąžuoliuką (medelis neišliko).
1999 m. miesto nutarimu bendradarbiavimo dešimtmečio sukakčiai pažymėti pietinio miesto Alksnynės rajone naujai gatvei suteiktas Karlskronos pavadinimas.
2002 metais Švedijos pramonininkai uostamiesčio 750 gimtadieniui dovanojo ypatingą dovaną: grindinyje iš tamsiai raudono, balto ir pilko granito akmenų sudėliojo 3 m ilgio, 2 m pločio Karlskronos herbo dėlionę (pilies kuorai, inkaras ir karūna). Šiam tikslui atplukdyta apie 4 tonos pilko granito akmenų ir plytelių. Grindinys atidengtas rugpjūčio 1-ąją. Visas išlaidas padengė švedų atstovai. Šiandiena tai vasaros miesto švenčių ir miestiečių susitikimo vieta, vyksta pramoginiai ir kultūriniai renginiai.
Klaipėdos aikštė
Klaipėda prisimenama Karlskronoje. Senamiesčio skersgatvis, kur lentingais Lietuvai metais vykdavo minėjimai šalies nepriklausomybei paremti, iki tol mažai ką tesakiusiai senamiesčio kryžkelei miesto tarybos nutarimu 1991 metų rugsėjo mėnesį suteiktas Klaipėdos aikštės (švedų kalba Klaipedaplatsen) pavadinimas.
Būtinas tvaresnis atminimo ženklas
Šiuo metu viešose miesto vietose Mahheimo atminimo ženklų neaptiksime. Dabartinė Karlskronos aikštės būklė yra po 2016 m. esminio atnaujinimo, tačiau aplinkui nėra nei vieno aiškesnio ženklo, liudijančio, kad tai Karlskronos aikštė ir kuo ji svarbi miestui ir šiandienos gerovei. Miestų pavadinimus būtina rašyti ir originalo kalba. Aikštės prieigose siūlyčiau įrengti tvaresnį atminimo ženklą, pastatyti atminimo stendą su paskirties aprašymu ir miestų bendrystės ir savitarpio pagalbos idėją įprasminančia skulptūra. Aikštę dėrėtų vadinti „Miesto globėjų aikšte“, aprėpiant ir istorinės Mahnheimo miesto pagalbos atminimą.
Parašykite komentarą