Nyderlanduose, Roterdamo ir Amsterdamo uostuose, įsikūrę didžiausi Europos birių krovinių terminalai naudoja tokias pat atviras krovinių rietuves „surišančias” medžiagas, kaip ir dėl taršos šią vasarą dėmesio centre atsidūrusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”).
Tiesa, Roterdame veikiantis didžiausias Europoje tokio pobūdžio terminas EMO yra įsikūręs maždaug už 15 km nuo gyvenamųjų teritorijų. O kitapus šalia Amsterdame veikiančio OBA terminalo gatvės yra komercinė teritorija.
Komentuodamas šias aplinkybes „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Kaunas akcentuoja, kad dulkėti galinčių krovinių apyvarta šiuose terminaluose iki šimto kartų ir daugiau viršija jo vadovaujamos kompanijos kraunamų birių produktų krovos apimtis. Kartu jis tvirtina, kad Nyderlanduose galioja tokios pat europinės aplinkosauginės normos, reikalaujančios, kad tarša nesklistų už įmonių teritorijos.
Du tiekėjai
„Klasco” organizuotos kelionės į Nyderlandus metu Klaipėdos žurnalistai buvo supažindinti su dviejų aplinkosaugines priemones tokiems terminalams tiekiančių įmonių veikla, jiems taip pat buvo aprodyti du minėtieji krovos terminalai.
Iš kompanijos „DBD Global” „Klasco” pradėjo pirkti celiuliozės granules, kurias sumaišius su vandeniu gaunamu mišiniu apipurškiamos kraunamo naftos kokso krūvos.
„DBD Global” generalinis direktorius J. A. A. den Bakker (nuotr.) teigė, kad kompanija turi klientų visame pasaulyje – nuo Brazilijos iki Artimųjų Rytų bei įvairių Europos šalių. Produktą, o kartais ir specialią įrangą įsigiję klientai yra apmokomi, kaip juos reikia naudoti. Pats produktas buvo sukurtas 1999 metais, o EMO jį pradėjo pirkti 2000-aisiais.
Su žurnalistais susitikęs EMO atstovas teigė, kad tai yra didžiausias Europoje birių krovinių terminalas, ties kuriuo krantinėmis yra 23 m gylis, tad jis gali priimti pačius didžiausius laivus (galinčius gabenti iki 400 tūks. tonų). Jo 160 ha ploto teritorijoje vienu metu galima saugoti 7 mln. tonų birių krovinių. Metinis terminalo krovos pajėgumas – 42 mln. tonų, paprastai kasmet perkrauna 35 mln. tonų, o pernai – 25,4 mln. tonų.
Šalia EMO veikia didžiulis automatizuotas konteinerių terminalas, kuris esą ir verčia pasitempti šią krovos kompaniją, kad jokios dulkės nesklistų iki perkraunamų konteinerių.
Pačiame EMO terminale žurnalistams nebuvo leista nei filmuoti, nei fotografuoti su profesionalia technika. Važinėjant po jį buvo matomos minėtuoju baltu mišiniu padengtos anglies rietuvės, o krovinys buvo purškiamas ir lynojant.
EMO terminalas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Žurnalistai lankėsi ir 2007 m. įkurtoje kompanijoje „Wuvio”, iš kurios „Klasco” perka krakmolo pagrindu pagamintą produktą. Jį sumaišius su vandeniu gauta masė purškiama ant naftos kokso.
„Labai unikalu, kad jūsų regione imamasi tokių priemonių. Mes gaminam 100 procentų biodegraduojančias priemones, nes nenorime sukurti naujų ekologinių problemų. Jų apsaugos veikimas priklauso nuo įvairių faktorių ir trunka nuo 2 dienų iki poros savaičių. Kiekvienas produktas reikalauja skirtingo sprendimo. Analizuojame problemas ir tik tada siūlome sprendimą. Net ir biokurui reikia sprendimų, nes jo išdulka nuo 8 procentų bendro kiekio, o, pavyzdžiui, fosfatų – iki 20 procentų. Taip pat labai svarbu, kad būtų naudojama kuo mažiau vandens, nes jį vėliau juk reikia išvalyti”, – pasakojo „Wuvio” direktorius Marck Hagen (nuotr.).
Pasak šios kompanijos verslo plėtros vadovo Nizar Khabthani, kompanija „Klasco” tiekia du produktus – vienas yra bespalvis, kitas – su pageidaujama spalva.
„Ši produktą parduodame jau dvejus metus. „Klasco” yra vienas pirmųjų klientų už Nyderlandų ribų. Pats buvau atvažiavęs ir mokiau, kaip reikia dirbti. Tokio produkto 15 gramų užtenka suformuoti apsauginį sluoksnį vienam kvadratiniam metrui krovinio”, – pasakojo N. Khabthani.
„Wuvio” laboratorijoje kompanijos verslo plėtros vadovas Nizar Khabthani (centre) demonstravo,kaip atrodo dulkėjimą mažinantys produktai – ir bespalvis, ir su spalva. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak „Klasco” vyriausiojo specialisto technologijai ir plėtrai Roberto Valantiejaus, kuris iš „Wuvio” tiekiamų produktų naudojamas, priklauso nuo krovinio savininko.
„Spalvą gali suteikti metalai, o jie jau jau gali pakeisti krovinio savybes ir jo savininkas su tuo gali nesutikti. Abi medžiagos yra brangios, su spalva yra brangesnė 10 procentų”, – sakė R. Valantiejus.
Ir „Wuvio”, ir „DBD Global” produktai naudojami Amsterdamo terminale OBA, kuris per metus perkrauna apie 20 mln. tonų birių produktų – pajėgumas siekia 100 tūkst. tonų per parą. Jame yra 700 tūkst. kv. m ploto atvirų sandėliavimo aikštelių ir apie 148 tūkst. kub. m uždengtų sandėlių.
OBA terminalo vaizdas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pravažiuojant pro šį terminalą buvo matyti, kad šalia jo – komercinės teritorijos, kurias nuo terminalo skirianti gatvė ir abiejų pusių yra apsodinta medžiais.
Dešinėje – OBA terminalas. Kairėje už medžių – komerciniai pastatai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Vienai iš žurnalisčių su baltais bateliais pasivaikščiojus po prie terminalo tvoros augančią žolę, jie nepasidengė jokiomis apnašomis.
Astos Kažukauskienės nuotr.
Ką darys „Klasco”?
Dar tebevykstant „Klasco” organizuotai kelionei bendrovė išplatino pranešimą, kuriame informavo, kad vykdydama rugpjūčio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą rugsėjo 12 d. pateikė generalinio direktoriaus Vytauto Kauno patvirtintą poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą.
„Mes naudojame pačią geriausią praktiką, kuri naudojama Olandijoje. Mes dirbame su dviem tiekėjais, kurie vienas su kitu konkuruoja ir rinkai bando patiekti pačius geriausius produktus. Mes bandome juos abu ir įsitikinę, kuris yra geriausias, tą ir naudosime. Aišku, yra kitas klausimas, kad tokį krovinio uždengimą reikia derinti su jo savininku. Jie renkasi vieną ar kitą, bet abi priemonės yra efektyvios ir geros”, – Nyderlanduose žurnalistams komentavo V. Kaunas.
Aiškindamas apie minėtąjį priemonių planą V. Kaunas teigė, kad jį sudaro organizacinės bei techninės priemonės.
„Kalbant apie organizacines, tai Uosto direkcija realiu laiku jau matuoja užterštumą, o mes išsileidome vidinius dokumentus, pagal kuriuos bus žiūrima ne į vidutinį dienos dulkėtumą, o į momentinį, kuriam neleisime pakilti virš leistinų normų. Matant, kad jis didėja, bus priimami sprendimai – ar aikštelę drėkinti, ar stabdyti kuriuos nors krovos darbus ir taip toliau. Griežtai seksime dulkėtumo parametrus. Vyks nuolatinis personalo mokymas, kaip reikia kovoti su dulkėtumu”, – teigė V. Kaunas.
Anot jo, techninės priemonės yra trumpalaikės ir ilgalaikės.
„Kalbant apie trumpalaikes, tai įsigysime dar patrankų, pastatysime iškrovos zonose papildomas apsaugines sieneles. Jau baigiame derinti sutartį su Klaipėdos universitetu, kurio mokslininkai atliks dulkių monitoringą – ne tik matuos, bet ir nagrinės, kokio pobūdžio yra dulkės, kas jas sudaro. Uosto direkcija baigia statyti 10 ir 11 krantines, ties kuriomis mes išplėsime sandėliavimo plotus, nugriovę esamą sandėlį, ir stengsimės mažinti rietuvių aukštį. Tam numatyta skirti apie 2 milijonus eurų”, – sakė „Klasco” vadovas.
Vardindamas ilgalaikes priemones jis minėjo bendradarbiavimą su kitomis kompanijomis, kurios modeliuoja dulkių judėjimą. Pagal tai esą bus žiūrima, ką galima padaryti toliau.
Vytautas Kaunas taip pat priminė, kad kompanija yra pateikusi paraišką Uosto direkcijai, kad būtų suremontuotos krantinės Smeltės pusiasalyje ir tada pačius dulkėčiausius produktus žadama iškelti ten.
Komentuodamas faktą, kad birių krovinių terminalai Nyderlanduose yra gerokai toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, V. Kaunas akcentavo, kad tiek ten, tiek Lietuvoje „reikalavimai išlieka tie patys, yra europiniai standartai”.
„Už terminalo ribos norma yra tokia pati kaip ir mums, yra ar nėra gyventojų – užterštumas negali toliau sklisti. Kai kuriuose Vokietijos uostuose situacija yra tokia kaip pas mus. O Nyderlandų terminalai perkrauna 100 ir daugiau kartų nei mes. Be to, jie krauna pačius problematiškiausius krovinius, kurių mes niekada nekrausim”, – teigė V. Kaunas.
Pasak jo, kompanija iki praėjusios savaitės dar nebuvo sulaukusi jokių užklausų iš ikiteisminį tyrimą dėl taršos vykdančių prokurorų.
Seniūnaitės nuomonė
Kartu su žurnalistais į kelionę vyko ir Asociacijos Vitės bendruomenė vadovai Ruslanas Schneiderat ir Tomas Meškinis, taip pat esantis miesto Tarybos nariu, bei Prekybos uosto seniūnaitė Roberta Bulnytė (nuotr.).
Pastaroji, dalinamasi savo įspūdžiais su žurnalistais, sakė susidariusi nuomonę, kad „olandai geriau tvarkosi ir jie turi ilgametę patirtį”.
„Yra dar ko siekti ir kur tobulėti, bet džiugu, kad tokios naujausios ir pažangiausios, ekologiškos technologijos, kurios taikomos tokioje pažangioje šalyje kaip Olandija, atkeliauja ir į Lietuvą. Galbūt mums reikia apsišarvuoti kantrybe ir suvokti, kad tai neįsidiegia taip greitai, kaip mes norime. Bet poslinkis yra teigiamas ir akivaizdus, reikia tikėtis tik gerėjančių sąlygų. Pati gyvenu per vieną namą nuo uosto tvoros – suvokiu, kad įvykus incidentui, kurį pripažino ir pats generalinis direktorius, ta tarša buvo padidėjusi, ir reikia suvokti, kad tos kietosios dalelės, pasklidusios į aplinką, taip greit neišsivalys. Aš supratu, kad jos vis dar yra nešiojamos po rajoną. Tyrimai rodo, vadovai teigia, kad šiuo metu iš „Klasco“ teritorijos tokios taršos, kuri buvo fiksuota to įvykio metu, nėra ir reikia tikėtis, kad tos dalelės yra liekamasis taršos reiškinys. Jų nepadaugėjo, bet yra. Matau jas ir ant savo palangių. Reikia tikėtis, kad pasieksime ir turėsime tokią kaimynystę kaip Olandijoje, kai vaikštant palei uosto teritoriją sportbačiai nesusitepa”, – sakė R. Bulnytė.
Taršius krovinius kontroliuoti būtina itin skrupulingai. Naudojant valdymo sistemas kaip https://www.terralogistics.lt/uzsakymu-ir-reisu-valdymas turinčias ir mobiliąsias aplikacijas, kurių pagalba paprasta kontaktuoti ir su krovinį gabenančiu darbuotoju ir su užsakovu, su sandėlio darbuotojais. Nes apsauga privalo būti užtikrinta maksimaliai
Svarbiausias akcentas – „įsikūręs maždaug už 15 km nuo gyvenamųjų teritorijų”. Net ir perkėlus pačius dulkėčiausius produktus (sic) į Smeltės pusiasalį, atstumas iki gyvenamųjų namų bus mažesnis nei 1,5 km!
Negalima leisti tokios taršios krovos taip arti, kaip yra Klaipėdos uoste prie gyvenamųjų rajonų be jokios apsaugos, sanitarinių zonų. Jau šiandien naftos koksas pervežtas į pietinę miesto dalį sėkmingai kraunamas, nuodijant aplinkinius gyventojus, gamtą. Laistant koksą, jo dalis patenka į marias ir kitur. Uosto direkcija matyt moka kol kas tik piešti gražų rytojų su gražiais krovos skaičiais ir gražia nauda mūsų Valstybei. O žmonės gyvenantys aplink uostą, sakykite, ar jie ne mūsų Valstybės dalis? Ar tokios pat lemties linkite ir Melnragės gyventojams, miestiečiams, besilankantiems joje?
Esmė ta, kad tik viena „Atvira Klaipėda” prisipažįsta, jog, kaip ir kiti žurnalistai, važiavo už „Klasco” lėšas. Veža kasmet, kasmet visi rašo, parodo, tik likusieji nutyli faktą, už kieno lėšas važiavo. Panašu, jog manantiems, kad visus galima nupirkti, kur kas labiau patinka tie, kurie nutyli, t.y. kurie nesako visos tiesos. .. 🙂 Toks, deja, kai kurių moralizuotojų moralės supratimas mūsuose…
Iš visų Klaipėdos žiniasklaidos publikacjų ši yra atviriausia ir objektyviausia.
Martynai, aš už tai, kad uostas – kiek direkcija, tiek kompanijos kuo daugiau jus, žurnalistus, visur vežtų ir šviestų, o pakeliui maitintų ir girdytų. Kad tik nauda iš to būtų, objektyvus požiūris atsirastų ir pažangios patirties perdavimas bei viešinimas. Taip sakau todėl, kad suvokiu žiniasklaidos svarbą ir vaidmenį visuomenėje, o bendruomenė mūsų mieste tiek nustekenta ir išsklaidyta, kad jūsų pavėžinti ir akis atverti neišgali finansiškai. Todėl geriau važiuoti ir matyti – nei visąlaik namie rūgti, o kas parsiduoti linkęs – tai darys nuolat, veši tu jį kur nors, ar ne. Vardais neminėsiu, bet būtų ne toks jau trumpas sąrašas žurnalistų, kuriems tokios kelionės taip suvarto moralinį kompasą, kad dešimtmečiais nebeatsigauna.
Atvira Klaipėda iki šiol buvo ir išlieka vieninteliu vietiniu media kanalu, kuriuo bendruomenės dar pasitiki. Jūs mums labai reikalingi, bet mes tikime, kad ir miesto žmonės jums reikalingi nei kiek ne mažiau.
Ačiū, Gintarai, už reakciją į komentarą – dabar aiškesnis ir nebeskaudinantis požiūris. Taip, būtų pats idealiausias variantas jei bendruomenė susimestų po eurą ir finansuotų mus taip, kad patys be „Klasco”, direkcijos galėtume nuvažiuoti ir aiškintis kitų uostų bei bendruomenių patirtį. Deja, kol kas parama tokia, kad nuolat dirba tik du žurnalistai ir tikrai už kol kas dar neadekvatų atlygį, bet tikintys savo misija. Todėl ir skaudu, kai žmonės varo nepelnytai. O ir absoliuti dalis paramos yra iš verslo, kuris irgi nori objektyvios žiniasklaidos ir nė menkiausios užuominos nėra davęs dėl turinio. Aišku, jie irgi bendruomenės dalis ir labai svarbi, bet norėtųsi, kad ir paprasti žmonės suprastų, jog pranešti/sukurti informaciją kainuoja, o nepriklausoma ir dar tiriamoji kainuoja dar daugiau, nes reikia kur kas daugiau įdirbio. O juk reikia tiek nedaug – tik euro per mėnesį… Praėjusį mėnesį „Atvirą Klaipėdą” skaitė 43 000 unikalių skaitytojų, o remia … Pasikartosiu, ką visada sakau – geriau uždarysim „Atvirą Klaipėdą” negu parsiduosim ir imsim atstovauti kokį nors interesą. Kol gyvuosim – visi ir visada galės čia išsakyti savo nuomones. Ir bendruomenės, ir „Klasco”, ir Uosto direkcija.
Viskas su tamstom aisku ,kaip gi jau jus rašysite objaktyviai ,kai sedit Klasco kišeneja ? Pigus visgi jūs žurnalistai ,lengvai nuperkami
Gal galėtumėte detalizuoti, kas čia parašyta „neobjaktyviai”? Sunku tikriausiai suvokti, kad ne viskas nuperkama, ar ne? Ir kad žiniasklaida gali nesėdėti niekieno „kišenėja” tikriausiai irgi sunkoka įsivaizduoti? Kita vertus, apie kitus visada sprendžiama pagal savo sugedimo laipsnį. Jei Jus įmanoma nupirkti, tai nereiškia, kad ir su kitais taip galima 🙂
Come’n, straipsnis pakankamai objektyvus. Mano išvados perskaičius:
1. Krova vykdoma 15 km atstumu nuo gyvenamųjų kvartalų.
2. Krovinių kalnai tvarkingai apipurškiami, tai matosi nuotraukose. Kas Klasco kaltas, kad priemones jie užperka, bet naudotis jomis vengia/nemoka/taupo/pamiršta, nes nėra tvarkos ir priežiūros?
3. Žvejų uosto seniūnaitės komentaras keistas, jo nesupratau.
Pasvajokim: kuris nors iš žurnalistų, uostininkų po užjūrius ką tik pavežiotas, pašertas ir pagirdytas – staiga ima ir parašo miesto žmonėms skirtą straipsnį. Pvz. apie tai, kad dar iki lapkričio mėn. 19 d. kiekvienas klaipėdiškis gali raštu pareikšti savo pastabas ir nuomonę Susisiekimo ministerijai ir KVJUD dėl Klaipėdos uosto plėtros projekto Strateginio Poveikio Aplinkai Vertininmo ataskaitos ir dėl uosto bendrojo plano sprendinių. Nei viename iš minėtų dokumentų nėra numatomos adekvačios esamai situacijai aplinkosauginės priemonės, o krovą numatoma didinti apie 4 kartus, lyginant su šiandienine. Kiek padidės tarša mieste – niekas net nėra skaičiavęs ir prognozavęs, bet visi sutinka, kad ji didės. Transporto mieste srautai numatomi apie 58 gž sąstatai pirmyn, po to atgal per dieną. Autotransporto planuojama apie 12’800 sunkvežimių miesto gatvėmis kasdien… Niekas nebeabejoja, kad pastačius išorinio uosto „auglį” išsikišantį apie 3km į jūrą nuo kranto – sunkus, neigiamas ir ilgalaikis poveikis krantams (erozija) bus visame pajūryje į Šiaurę nuo uosto, bet planavimo organizatoriai toliau numato tik žabtvores kopose pinti ir smėliuko iš jūros pusės vien ties II Melnrage papilti.
Jeigu pražiopsosit šitą lapkričio 19d. terminą, po to galėsit alkūnes graužtis, kruvinom ašarom kriokti – nieko nepakeisim ir visa maksimali uosto plėtra bus patvirtinta vien miesto viduje, su visai kroviniais ir jų transportu „po langais”. Skaitykit viešinamus dokumentus svetainėje port(tsk)lt , domėkitės kas jums suplanuota, nes niekas kitas jumis, jūsų vaikais ir miesto ateitimi nepasirūpins. Nei miesto valdžia, nei „laisva” žiniasklaida, nei uosto direkcija, nei valstybės tarnybos atsakingos už taršos kontrolę, nei už ligų prevenciją atsakingi pareigūnai, nei prokuratūra – NIEKAS jumis nepasirūpins, o net priešingai – stengsis į miltus jus sumalti, kvailins, marginalizuos visais būdais, sakys kad kažkokiems rinkimams ruošiatės – jeigu tik pradėsit spurdėti ir savo teisių ieškoti.
Bravo, Gintarai! Ir ačiū už info dėl lapkričio 19 d. Dažnai kad ir nori surast, bet nežinai, kur ieškot…
Gerbiamas Gintarai, taip „Klasco” „ir pavežiojo, ir pašėrė, ir pagirdė”. Na ir ką? Manote, kad mes dėl to mažiau rašysime apie jų ir viso uosto bėdas? Pasikartosiu apie tai, ką parašiau ir kitame komentare – dažniausiai žmogus sprendžia apie kitus pagal savo sugedimo laipsnį. Nesiruošiame mes nei agituoti prieš uosto plėtrą, nei už ją. Norite paraginti žmones teikti pasiūlymus – parašykit apie tai, paskelbsime. Lygiai taip pat, kaip ir šiandien paskelbėme Smeltės kvartalo gyventojų bėdas, kurie, beje, strėles laido ir į tą pačią „Klasco”.