[vc_row][vc_column][vc_column_text]Antradienį socialiniuose tinkluose pasipylė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose juoduojančiais būstais skundžiasi jau ne tik Vitės rajono, bet ir miesto centro gyventojai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienio vakarą „Atvirą Klaipėdą” patikino, jog ant kojų jau buvo sukeltos kontroliuojančios institucijos ir jų specialistai ėmė taršos mėginius, kad galėtų juos palyginti su kroviniais uoste.

Nerimauja dėl plaučių ir vaikų

„Atvirai Klaipėdai” apie taršą savo butuose ir daugiabučių laiptinėse patvirtino I. Kanto, J. Zauerveino, Pievų Tako, Gulbių, Medžiotojų gatvių gyventojai. Visų jų „Facebook” paskyrose matyti juodos rankos ir juodos basos kojos, kuriomis pavaikščiota namie.

„Oro taršos siaubas namuose ir Klaipėdoje. Palėpės grindys nusėtos juodomis dulkėmis. Per karščius buvau palikus visus stoglangius, tad skersvėjai tik suaktyvino”, – po savo vaizdo įrašu rašė Pievų Tako gatvėje gyvenanti Raimonda.

„Ši vasara Klaipėdoje juoda tikrąja ta žodžio prasme. Dar kartą dėkoju visiems prisidėjusiems. <…> Džiazuojantis miestas virsta angliakasių miestu, o mėlynoji strategija – juodąja-dulkinąja. Savijauta tokia, kad lyg kas būtų atėjęs į namus ir prišikęs. Tiesiogine ta žodžio prasme. Kaip vagys ateina ir apvagia, taip čia ateina ir prišika. Skirtumas tik tas, kad nieko nepaima, o atminimui palieka nuostabių dovanų”, – po savo vaizdo įrašu ir nuotraukomis rašė Vykintas, gyvenantis toje pačioje gatvėje.

I. Kanto gatvėje gyvenantis Kristijonas pasidalino vaizdu, kuriame matyti tarša ir jo daugiabučio laiptinėje. J. Zauerveino gatvės gyventoja Dalia irgi patvirtino, kad juoduoja ne tik namai, o vaikas pažaidęs lauke grįžta juodomis rankomis. Pasak jos, panaši situacija buvo ir birželio viduryje.

„Ryte, prieš išsiskirstant į darbus ir dukrytę išvežus pas uošvienę, žmona eilinį kartą ryte išplovė grindis. Išvažiuodami palikom pravėrę lango viršų, kad namai per dieną „nepritrokštų”, nes langai į pietvakarių pusę ir visą laiką šviečia saulė. Grįžom namo apie 18 valandą visa šeimyna. Dukrytę, išrengę iki sauskelnių (namie +28) palikom žaisti su žaislais kol patys atsiprausėm ir pavakarieniavom. Ir desertui gavom labai „neskanų” vaizdą. Vaizdas ištraukęs ne vieną riebų žodį į uosto pusę.  Toks jausmas, kad langų atverti net minties nebegali būti. Prie viso šito dar vienas mažutis klausimėlis kyla – o kiek nuosėdų mūsų plaučiuose????” – „Atvirai Klaipėdai” atsiuntęs pajuodavusio vaiko nuotrauką rašė Gulbių g. gyvenantis Tomas.

Skaitytojo nuotr.

„Mūsų mažulis irgi šliauzioja ant tokiu grindų, vos atprausti eina, rūbai neišskalbiami”, – teigė Medžiotoju gatvėje gyvenanti Diana.

Apie juodulius savo bute „Atvirai Klaipėdai” pranešė ir Herkaus Manto g. 11A name gyvenanti moteris.

Palei šią miesto dalį yra įsikūrusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), jau nuo pernai atviru būdu kraunanti birius krovinius, iki šiol labiausiai kėlusius Vitės gyventojų pasipiktinimą.

„Aš jau kalbėjau ir su naujuoju „Klasco”, kuri šiame kontekste dažniausiai minima, vadovu, ir su Visuomenės sveikatos centro vadovu Pilipavičiumi, kiek žinau, tarnybos jau yra sureagavusios, Aplinkos apaugos agentūros žmonės yra pakelti, ima mėginius, vertina situaciją vietoje, kad juos sulygintų su tais, kuriuose atras uoste. Kol kas daryti kokius nors identifikavimus ankstoka, juos turi padaryti specialistai ir identifikuoti, kokie čia suodžiai, koks užterštumas. „Klasco” vadovas teigė, kad jokių laivų šiuo metu krantinėse nėra, vyko tik procesai teritorijos viduje, vandens patrankos veikia. Tačiau specialistai turėtų atsakyti, kiek buvo atsižvelgta į vėjo kryptį, stiprumą”, – antradienio vakarą „Atvirai Klaipėdai” sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Griežtins veiklos sąlygas?

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus liepos pabaigoje vykusio susitikimo su miesto bendruomenių atstovais teigė, kad jo netenkina dabartinė „Klasco“ veikla.

„Dėl „Klasco“ mes esame jūsų pusėje. Kalbėjausi ir su „Klasco“, ir su „Achemos koncerno“ vadovais. Mūsų netenkina šie procesai, kurie išsiskiria iš uosto. „Bega“, keldavusi problemas dėl dulkėjimo, susitvarkė –  pasidarė vamzdį ir patys dabar džiaugiasi, nes tuo pačiu sutaupo produkto. „Achema“ dabar per mažai investuoja į uostą. Jie padarė klaidą pirminiame procese atsirenkant krovinį ir neįsigyjant specialių technologijų. Mes tą darbą darom, nors negirdit. Ir dėl naftos kvapų intensyviai dirbame“, – tada teigė A. Vaitkus.

Praėjus keletui dienų po to buvo pranešta, kad „Klasco“ generalinio direktoriaus pareigas palieka Audrius Pauža, o vietoje jo paskirtas Vytautas Kaunas.

„Iš tiesų su „Klasco“ patrankomis ir mes įgavome patirties. Pastatyta oro taršos matavimo stotelė parodė, kad „Klasco“ viršijo normas – matavimo metu vyravo vakarų vėjai ir jei kiltų ginčas, teisme jaustumėmės labai tvirtai. Paprastai reikia stebėti metus laiko, bet jau dabar turimų duomenų pakanka versti įmonę keisti situaciją kaip įmanoma greičiau, siūlysime Aplinkos apsaugos agentūrai sugriežtinti sąlygas”, – kito liepos pabaigoje Uosto direkcijoje vykusio susitikimo su gyventojai metu teigė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys.

Ketina kreiptis į teismą

Tuo metu Vitės gyventojai jau skelbia besikonsultuojantys su teisininkais, kokių veiksmų imtis dėl nesiliaujančios taršos. Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) atstovė, Švyturio gatvės gyventoja Alina Andronova teigė, kad pirmiausia bus teikiamas ieškinys dėl „Klasco” veiklos stabdymo, o vėliau ir dėl turtinės bei neturtinės žalos. Dar bus renkamos lėšos tokio ieškinio parengimui finansuoti.

Ji akcentavo, kad liepos 30-ąją skambino į „Klasco” ir prašė, kad naujasis vadovas susitiktų su KIDE ir Vitės gyventojų atstovais, bet per savaitę nesulaukė jokio atsakymo ir tik tada kreipėsi į teisininkus.

„Prieš kelias dienas filmavome, kad minimos „Klasco” vandens patrankos neveikia. Net kai veikia jos yra visiškai neefektyvios, nes rūdos kalnai yra daug aukštesni negu gali siekti patrankos. Reikėtų žiūrėti Hamburgo pavyzdį, kai rūdos kalnai yra apipurškiami specialiomis putomis, kurios sulaiko visas dulkes ir kraunant yra prarausiamas nedidelis kanalas. „Klasco” tiek aukščiausi kalnai stovi kaip everestai be jokios priežiūros ir vakarų vėjai neša dulkes ant miesto gyventojų galvų”, – sakė A. Andronova.

Ji „Atvirai Klaipėdai” taip pat pateikė rugpjūčio 5 d. 11.45 val. darytą vaizdo įrašą (žr. publikacijos apačioje), kuriame matyti, kad „Klaso” vykdo krovą neveikiant vandens patrankoms, o dulkių debesys sklinda miesto link.

Kartu moteris pasidalino praktiniais patarimais gyventojams, nukentėjusiems dėl taršos.

„Labai svarbu kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento agentūrą romualdas.duzinas@aad.am.lt ir rašyti : Prašau atvykti mano adresu, nes bute pastebėtos neaiškios kilmės juodos dulkės. Nerimauju dėl jų poveikio mano ir mano vaikų sveikatai. Prašau paimti mėginius nuo mano laiptinės ir buto palangių ir ištirti dulkių cheminę sudėtį. Paėmę mėginį palyginkite jo turinį su artimiausio objekto vykdančio ūkinę veiklą produktų chemine sudėtimi. Šiuo atveju, aktualiausia KLASCO krovinių, geležies rūdos ir kitų, cheminė sudėtis”. Kreipdamiesi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prašykite dėl galimo neigiamo aplinkos veiksnių poveikio ištirti oro kokybę Jūsų bute, nurodykite adresą, rašykite: asta.slepetiene@nvsc.lt”, – rašo A. Andronova.

Kalba apie papildomas priemones

„Klasco” generalinis direktorius Vytautas Kaunas teigė, jog bendrovė girdi ir mato tai, kas vyksta viešojoje erdvėje ir reaguoja.

„Aišku, šiek tiek keista yra tai, kad turime įdiegę tiek aplinkosaugos priemonių kaip niekada iki tol, bet ir ažiotažas yra didžiausias nei bet kada. Tikrai nenorime jokios konfrontacijos, bendraujame ir su Vitės bendruomene, ir kitais gyventojais. Kalbamės ir su partneriais, diegsime papildomas aplinkosaugines priemones nelaukdami, kol Aplinkos apsaugos departamentas nurodys parengti naują aplinkosauginių priemonių planą. Jau ir dabar teritorija žymiai dažniau laistoma ir siurbiama. Joje jau ganėtinai švaru, darome, kas įmanoma. Tačiau gamyba juk negali būti be jokio poveikio aplinkai. Tačiau nediskutuotina, kad jis turi būti kiek tik įmanoma minimalus. Kita vertus, kai tokia sausa ir karšta vasara, dulkėtumas yra visur, net ir užmiestyje, kur šalia nėra jokios pramoninės veiklos”, – teigė V. Kaunas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak jo, bendrovė dabar negali iškelti tokios krovos į pietinėje uosto dalyje esančią savo teritoriją, buvusią Tarptautinę jūrų perkėlą, nes jos krantinės yra nepritaikytos tokiai krovai.

„Esame pateikę paraišką Uosto direkcijai dėl jų rekonstravimo ir planuojame tai daryti. Tačiau jau nelaukiant ir to, ieškome ir pagrindinėje teritorijoje vietos, kuri būtų maksimaliai nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų ir joje galėtų būti vykdoma tokia krova. Gal šis mėnuo dar bus sunkesnis, kitą mėnesį to krovinio jau turėtų būti mažiau”, – sakė įmonės vadovas.

V. Kaunas mano, kad gyventojų kreipimasis į teismą dėl įmonės veiklos sustabdymo būtų radikali ir pagrindo neturinti priemonė.

„Tokiu atveju 700 darbuotojų reikėtų paleisti į gatvę? Turi būti labai rimtas pagrindas veiklai stabdyti. Be to, prieš priimant tokį sprendimą turėtų būti duodamas laikas sudaryti aplinkosauginių priemonių planą ir jį įgyvendinti. Geriau mažiau grasinimų ir gąsdinimo, daugiau bendravimo ir bendradarbiavimo”, – sakė jis.

Žada netoleruoti

Trečiadienio popietę mero kabinete vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo „Klasco” ir Uosto direkcijos atstovai bei aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai.

Po jo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė žurnalistams teigė, kad ši institucija sulaukė 10 žmonių skundų iš Karklų, Medžiotojų ir gretimų gatvių – 6 pateikti raštu, kiti skambučiais.

„Prašysime, kad dabar jie sudarytų sąlygas paimti oro mėginius. Kartu jau kreipėmės į „Klasco”, kad jie patikslinti informacija apie kraunamus krovinius, o mes palyginę mėginius galėtume atrasti priežastinį ryšį. Laboratoriniai atsakymai galėtų būti gauti per 3-4 dienas po tyrimo mėginių paėmimo”, – sakė A. Šlepetienė.

Pasak jos, jei sutaps mėginiai ir „Klasco” kraunami kroviniai, būtų nurodyta pašalinti taršos priežastis ir skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) už tokį pažeidimą numato asmenims įspėjimą arba baudą nuo 60 ir 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas teigė, kad ši institucija gavo 6 skundus, kurie, jo nuomone, „yra surišti su „Klasco” veikla.

„Mes jau vykdėme tyrimą mobilia laboratorija ir aplinkos ore buvo nustatyti kietųjų dalelių KD10, kenkiančių žmonių sveikatai, viršijimai, tai mums leidžia daryto prielaidą, kad įmonė tikrai daro įtaką gyvenamajai aplinkai. Esame numatę surašyti įmonės vadovybei privalomą nurodymą aplinkos oro taršai mažinti. Paskutinių skundų pagrindu pradėti neplaniniai patikrinimai, darysime mėginių ėmimus gyvenamojoje aplinkoje ir gamybinėje teritorijoje, lyginsime, ar atitinka. Tačiau, manyčiau, kad čia labai daug ginčytis kaip ir nereikia”, – sakė R. Dužinas.

Pasak jo, pagal privalomąjį nurodymą įmonė turės įdiegti „tiek prevencines, tiek organizacines priemones, kurios įtakotų aplinkos oro taršą”. Ši institucija po patikrinimo irgi gali skirti baudą pagal ANK.

Po pasitarimo meras V. Grubliauskas teigė, kad „miestas netoleruoja ir netoleruos tokio pobūdžio produktų krovos miesto centre”.

„Tuo pat metu aš džiaugiuosi, kad tai girdi ir krovos bendrovė, ir Uosto direkcija. Turi būti kiek įmanoma greičiau sutvarkytos reikiamos krantinės pietinėje uosto dalyje, kad ten tokia krova būtų vykdoma nekeliant tokių pasekmių. Aš pasiūliau ir tikiuosi, kad išgirdo krovos kompanijos atstovai, kad nors tai nėra privaloma, kad būtų tiesiogiai filmuojama tai, kad vyksta teritorijoje, kokia vyksta krova, kokios taikomos priemonės, kad gyventojai vadinamuoju online režimu galėtų matyti, kas vykdoma ir neliktų interpretacijų. Dalykas, kurį dar pasiūliau, kuris irgi nėra privalomas – kad gatvės būtų laistomos ne tik teritorijoje, bet ir šalia – Švyturio, galbūt ir Malūnininkų gatvėse”, – teigė V. Grubliauskas.

Pasak jo, „pačiu artimiausiu” metu bus atliekamos prevencinės priemonės – apipurškiamos ir uždengiamos medžiagos, kurios galimai skleidžia tokius juodus suodžius.

„Naujasis bendrovės vadovas negali prisiimti atsakomybės už visas pasekmės, jo yra ilgalaikio procesų nesuvaldymo pasekmė. Mes tuos procesus labai aktyviai kontroliuosime. Buvo sutarta, kad ir krovos kompanija ir institucijos nedelsiant informuotų apie bet kokius incidentus, riziką keliančius atsitikimus, kad nebūtų laukiama, kol gyventojai skųsis. Buvo tikrai didelis ir karštas pasitarimas. Argumentai, kad jei ne toks oras to viso nebūtų, man nėra argumentai. Pasakymas, kad kitose miesto gatvėse galbūt irgi yra tokia tarša, manęs irgi netenkina. Gudravimas čia nepadės. Situacija per daug rimta ir mes jai skirsime išskirtinį dėmesį, kaip darėme ir iki šiol. Miestas operatyviai reagavo, reaguoja ir reaguos. Lygiai to paties reikalausime ir iš kitų”, – sakė meras.

„Apmaudu, kad ta tarša įvyko, bet naujoji „Klasco” vadovybė merui ir mums pažadėjo ir pateikė priemonių planą. Aš manau, kad jis dar pildysis, jei, neduok dieve, ta priemonių gausa nepasiteisintų. Nauja įmonės vadovybė yra ryžtinga tuo klausimu. Ilgalaikėje perspektyvoje, jei bus patvirtintas bendrasis uosto planas, naujos teritorijos tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje leistų atitolinti krovos zonas ypatingai taršiems kroviniams. Pietinėje dalyje jau ir dabar yra vietos, tik reikalingi gyliai, nes būti dideli laivai šiam kroviniui”, – sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Po pasitarimo Uosto direkcija dar išplatino pranešimą spaudai, kuriame „atsakingų institucijų prašo objektyviai ištirti gyventojų skundus dėl padidėjusio dulkėtumo ir galimos taršos mieste”.

“Uosto direkcijos pagrindinė funkcija – rūpintis uosto vystymu, tačiau būdami socialiai atsakingi ir siekdami, kad uosto veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai, negalime nereaguoti į gyventojų reiškiamą nepasitenkinimą dėl galimos taršos. Manome, kad atsakingos institucijos turėtų paimti mėginius iš skirtingų miesto vietų (tiek prie uosto, tiek nuo jo nutolusiose teritorijose), juos ištirti bei palyginti oro užterštumo lygį ir kilmę. Kadangi dėl padidėjusio dulkėtumo mieste, įtarimų šešėlis krito ant vienos iš uoste veikiančių kompanijų, šiandien buvome susitikę su naująja kompanijos vadovybe, kuri pažadėjo operatyviai pateikti išsamų aplinkosauginių priemonių veiksmų planą ir imtis skubių priemonių dulkėtumui mažinti“, – cituojamas A. Drungilas.

Anot jo, nors Uosto direkcija ir neturi tiesioginės funkcijos užsiimti aplinkosaugos kontrole uoste veikiančiose kompanijose, ji savo iniciatyva, kompanijų nuolat prašo reguliariai pateikti informaciją apie aplinkosauginių principų diegimą terminaluose.

„Esame suinteresuoti, kad uoste veikiančios kompanijos dėtų dar didesnes pastangas darbo kokybei gerinti ir aplinkosauginiams principams diegti. Mes siekėme ir sieksime, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama, todėl visų krovos kompanijų paprašėme pateikti konkrečius planus dėl aplinkosaugos ir investicijų į ją“, – pranešime tikina A. Drungilas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://youtu.be/xpuA71Ekl9s” align=”center” title=”„Klasco„ vadovo Vytauto Kauno komentaras žurnalistams”][vc_video link=”https://youtu.be/MHxb6P5VfJ8″ align=”center” title=”„Klasco„ krova 2018-08-05″][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]