Senas mano pažįstamas Michailas stipriai nustebo kalvių dovana miestui, kuriai rasta vieta Žardės aikštėje. Jo duotas pavadinimas priminė Kurto Voneguto kūrybą, o įsiplieskusi diskusija Facebook‘e – ekstrasensų mūšį. Proto mažai, triukšmo begalės. Vienas iš dalyvių į mano kritinę pastabą atsakė pasiųsdamas mane į Peterburgą, bet aš padariau gudriau – nuvažiavau į Romą. Ten aukštesnės klasės muziejai ir galerijos.

Todėl leidžiu sau išsakyti kai kurias mintis:

• Pirma, ne viskas menas, už ką moka pinigus.
• Antra, net dideli pinigai už kūrinį negarantuoja jo išlikimo istorijoje.
• Trečia, snobų buvo, yra ir bus: nauja niekada nepatinka visiems.

Pabandysiu jas pagrįsti. Pradėsiu nuo iliustracijų. Man atėjus į Modernaus meno muziejų Romoje, pasitiko šios „skulptūros“, kurias čia matote.

Tai tik prie įėjimo.

Toliau buvo pilna videofilmų, trunkančių kelias valandas ir nežinia ką vaizduojančių, buvo ir trumpesnių, pilna keistų daiktų, kurie buvo eksponatai. Radau ir žinomą Marselio Diušano pisuarą, kurį mano minėtos diskusijos dalyviai vargiai pripažintų menišku.

Nevarginsiu ilgai skaitytojų, pripažinsiu, jog iš kelių tūkstančių dalykų, kuriuos permačiau šiame muziejuje, didesnę dalį aš atsisakyčiau rodyti. Seni ir aprūdiję plieno lakštai, skerdenų iškamšos – tai tik maža dalis man nereikšmingų dalykų.

Daugelis žmonių niekada nesigilina į dabarties meno problemas, todėl atsakymą į klausimą, kas yra menas, jie randa praeityje. Kanonu yra Da Vinči, Ticiano ar Čiurlionio kūriniai. Kitaip sakant, jiems kriterijumi yra klasikinio palikimo darbai. Peržiūrėję Luvrą ar Ermitažą tarsi tampa meno žinovais ir gali skirti, kas yra menas, o kas ne. Deja, tai panašu į situaciją, kai žmogus, mokėjęs pataisyti lempinį televizorių, imasi remontuoti dabartinį kompiuterį.

Manau, kad žmonės, nieko nežinantys apie meno istoriją, atmestų ir štai tokį paveikslą.

Tie, kas bent kiek žino, pasakys, kad šio darbo vertė – šimtai tūkstančių eurų.

Tai kuo tikėti, savo mažomis žiniomis ir dideliais jausmais, ar meno kritikais ir specialistais? Beje, aš neturiu atsakymo į paskutinį klausimą, nes menui tapus komercijos dalyku, labai sunku skirti „daikčiuką“, „iliustraciją“ nuo KŪRINIO.